Per oficialią sutikimo ceremoniją Berlyne nuskambėjus valstybių himnams, raudonu kilimu žengę vadovai apžiūrėjo Garbės sargybos kuopą, po jos prasidėjo prasidėjo dvišalis susitikimas.
Sutiktų dalytis migrantų našta
Spaudos konferencijos metu A.Merkel išreiškė paramą Lietuvai dėl apie 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės.
„Vokietija remia Lietuvą, kad turi būti laikomasi didesnių saugumo kriterijų. Europos Sąjunga turi žiūrėti, kad ši Astravo jėgainė atitiktų visus saugumo standartus ir nekeltų pavojaus“, – trečiadienį per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Berlyne sakė Vokietijos kanclerė.
Prezidentas G.Nausėda sakė, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo reikalavimų, jos vieta parinkta remiantis geopolitiniais, o ne ekonominiais sumetimais.
„Labai prašome mūsų bičiulių pagalbos Europos Sąjungoje siekiant, kad ši elektrinė dar prieš jos funkcionavimą įgyvendintų visus saugumo standartus, kuriuos yra būtina įgyvendinti“, – teigė šalies vadovas.
Baltarusija Lietuvos priekaištus kategoriškai atmeta.
G.Nausėda teigė su Vokietijos kanclere aptaręs dujotiekio „Nord Stream 2” klausimą.
„Išreiškėme savo pakankamai skeptišką nuomonę „Nord Stream 2” atžvilgiu. Pirmiausia dėl to, kad tai yra tam tikras pavojus ir smūgis energijos tiekimo diversifikacijai Europos Sąjungoje. Tačiau yra dar vienas labai svarbus klausimas – Ukrainos interesai, dujų tranzito per šalį interesai. Ir šioje vietoje gerbiama ponia Merkel pritarė, kad šitų Ukrainos interesų būtina paisyti“, – kalbėjo prezidentas.
Beveik baigiamo „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimui vadovauja Rusijos dujų kompaniją „Gazprom“. Jį taip pat finansuoja vokiečių, olandų, austrų ir prancūzų įmonės. Dujotiekio rėmėjai sako, kad jis atpigins dujas.
Paklaustas, ar Lietuva jungtųsi prie naujų iniciatyvų dėl dalijimosi migrantų našta, G.Nausėda tikino, kad Lietuva laikosi atsakingos pozicijos priimti pabėgėlius tiek, „kiek tai yra adekvatu mūsų galimybėmis“.
„Savaime suprantama, kad atsakomybių pasiskirstymas turi būti suderintas su mūsų galimybėmis. Būsimose iniciatyvose Lietuva tikrai neatsisakys dalyvauti, kadangi puikiai suprantame, kad būdami Europos Sąjungos nariais mes turime tiek teises, bet ir, kita vertus, turime pareigas bei atsakomybes. Ir šioje vietoje, manau, jokių ypatingų pokyčių nebus“, – teigė prezidentas.
Lietuva prieš kelerius metus sutiko dalyvauti ES programoje paskirstyti dalį pabėgėlių, užplūdusių Italiją ir Graikiją per Viduržemio jūrą.
Pagal ją Lietuva priėmė 490 žmonių iš tokių šalių kaip Irakas ir Sirija, bet dauguma iš jų vėliau išvyko iš šalies į turtingesnes Europos valstybes. Lenkija ir Vengrija pabėgėlius priimti atsisakė.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praeitą mėnesį paskelbė, kad 14 Europos šalių sutiko sukurti naują solidarumo mechanizmą pasidalyti pabėgėlius, tačiau daugiau detalių apie šią iniciatyvą kol kas nėra.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel po susitikimo su G.Nausėda sakė, kad remia būsimosios Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvą spręsti migracijos problemas, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia būtina pasiekti susitarimus su Afrikos šalimis ir užtikrinti taiką Libijoje ir Sirijoje, siekiant apriboti migrantų srautus.
„Jeigu būtų taip, kad migrantai, pabėgėliai atvyktų į Vokietiją, esu įsitikinusi, kad mums reikėtų naujo mechanizmo ir kad visų įsipareigojimai būtų aiškūs. Dėl to pritarsiu naujosioms Komisijos pirmininkės U.von der Leyen pastangoms spręsti šį klausimą“, – kalbėjo A.Merkel.
Tikisi pagalbos gynybos srityje
G.Nausėda paklaustas, kodėl Lietuvai svarbu, kad Vokietija padidintų savo gynybos biudžetą, kalbėjo, jog okupaciją patyrusios Rytų Europos šalys kartais iš Rytų kylančias grėsmes mato „didesnėmis ir jautresnėmis akimis“.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva pradėjo gynybos biudžetą sparčiai didinti po 2014-aisiais Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio okupacijos.
G.Nausėda: „Kalbėdami apie Vokietijos išlaidas karinėms reikmėms, mes, be jokios abejonės, siekiame ne kažką pamokyti, o tiesiog pabrėžti NATO solidarumo svarbą. Nes NATO taip pat yra ne vien teisės, bet NATO yra ir pareigos, ir jas šalys narys turi prisiimti.“
„Kalbėdami apie Vokietijos išlaidas karinėms reikmėms, mes, be jokios abejonės, siekiame ne kažką pamokyti, o tiesiog pabrėžti NATO solidarumo svarbą. Nes NATO taip pat yra ne vien teisės, bet NATO yra ir pareigos, ir jas šalys narys turi prisiimti.
Todėl mes kaip niekas kitas gerai suprantame, kad negali kažkas intervencijos atveju mūsų apginti. Mes turime taip pat demonstruoti didelį norą, didelį pasirengimą gintis patys, traktuoti šį klausimą visu rimtumu, ir tik tada tikėtis, kad mūsų partneriai NATO taip pat visu rimtumu žvelgs į mūsų kolektyvinės gynybos klausimus“, – Vokietijoje kalbėjo G.Nausėda.
Lietuva įgyvendino NATO reikalavimą gynybai skirti bent 2 proc. BVP. Vokietijos karinės išlaidos šiuo metu siekia 1,35 proc. BVP.
A.Merkel pabrėžė, kad Vokietija jau didina gynybos biudžetą, tačiau pripažino, jog „reikia daug ką pagerinti Bundesvere, ir tai yra mūsų pačių interesas“.
Vokietiją dėl gynybos finansavimo reikalavimų nesilaikymo kritikuojančios JAV neseniai pagrasino iš Vokietijos išvesti dalį amerikiečių karių – perkelti dalinius į Lenkiją.
Spaudos konferencijos metu A.Merkel tikino, kad „Vokietija yra gera dislokavimo vieta“, esą „vyksta draugiški pokalbiai su amerikiečių kariais“.
„Yra daug gerų priežasčių dislokuoti dalinius Vokietijoje. Kartu mes žinome, kad reikia pasistengti, jog Bundesveras būtų dar stipresnis“, –sakė kanclerė.
G.Nausėda džiaugėsi „puikiu kariniu bendradarbiavimu su Vokietija“. Prezidentas išreiškė viltį, kad bus ir toliau plėtojami santykiai karinėje srityje.
„Tiek įsigijant karinę įrangą, tiek sulaukiant paramos konkrečiai vienoje svarbiausių Lietuvai sričių, t.y. kaip efektyviai įgyvendinti ne tik oro policijos, bet ir oro gynybos sistemą. Tikiuosi, kad Vokietijos pagalba šioje srityje bus labai reikšminga“, – po susitikimo su A.Merkel kalbėjo G.Nausėda.
Šiemet JAV pasitraukus iš Irano branduolinio susitarimo, turėjusio užkirsti kelią branduolinių ginklų vystymui, Vašingtono ir Briuselio požiūris į Teheraną išsiskyrė.
G.Nausėda teigė, kad Lietuva palaiko konsensuso siekį, jog „Irano klausimas netaptų dar viena skirtimi tarp ES ir JAV“.
G.Nausėda: „Todėl mes nenorime atvirai stoti nei į vieną, nei į kitą pusę, o laikytis subalansuoto dialogo formato, ir kad sprendimai būtų ieškomi ne spaudimo ar prievartos būdu, o būtų daugiau dialogo.“
„Todėl mes nenorime atvirai stoti nei į vieną, nei į kitą pusę, o laikytis subalansuoto dialogo formato, ir kad sprendimai būtų ieškomi ne spaudimo ar prievartos būdu, o būtų daugiau dialogo“, – kalbėjo prezidentas.
Pakvietė A.Merkel į Kuršių neriją
G.Nausėda trečiadienį pasitelkė vokiečių kalbos žinias ir savo sudarytą knygą apie Nidą, siekdamas užmegzti glaudų asmeninį ryšį su įtakingiausia Europos politike Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Prezidentas pabrėžė, kad Vokietija jo gyvenime užima ypatingą vietą – čia jis studijavo netrukus po nepriklausomybės atkūrimo 1990-1992 metais.
G.Nausėda: „Vokietija yra mano antroji tėvynė. Čia aš parašiau savo daktaro darbą ir apgyniau disertaciją Vilniuje.“
„Vokietija yra mano antroji tėvynė. Čia aš parašiau savo daktaro darbą ir apgyniau disertaciją Vilniuje“, – prisiminė prezidentas.
Netrukus jis kanclerei padovanojo knygą apie Nidą, kurią su kolege pats išleido 2016 metais, ir pakvietė A.Merkel aplankyti Kuršių neriją – prezidento žodžiais, gražiausią vietą žemėje.
„Gražiausioje vietoje žemėje ponia kanclerė dar nepabuvojo. Aš tikiuosi, kad ji apsilankys Kuršių nerijoje“, – sakė G.Nausėda.
Per ceremoniją sėdėjo
A.Merkel, dėl kurios sveikatos šią vasarą buvo kilę nemažai klausimų, trečiadienio rytą, kai pirmininkavo ministrų kabineto posėdžiui, atrodė gerai nusiteikusi.
Beje, prieš oficialią G.Nausėdos pasitikimo ceremoniją, kurioje jau dalyvavo ir A.Merkel, abiem šalių vadovams buvo paruoštos kėdės – jie nestovėjo.
Po kelių drebulio priepuolių stovint ir klausantis nacionalinių himnų, A.Merkel nuo šiol per tokias ceremonijas sėdi.
Ketvirtadienį G.Nausėdą, kuriam tai trečioji prezidentinė išvyka į užsienį po trumpesnių, vienos dienos viešnagių Lenkijoje ir Latvijoje, priims Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris.
Su Vokietijos vadovais G.Nausėda bendrauja vokiečių kalba, kurią gerai išmoko, kai 1990–1992 metais studijavo šioje šalyje.
Tad vizitas į Vokietiją, kuriai Lietuvos prezidentas jaučia dideles simpatijas, ilgesnis – G.Nausėda Berlyne ir nakvos. Į Vokietiją jis iškeliavo su žmona Diana, su kuria trečiadienį po pietų apsilankys prie legendinės Berlyno sienos.
Mezgant asmeninį ryšį, pirmasis G. Nausėdos ir A. Merkel susipažinimo pokalbis įvyko vokiečių kalba – šią kalbą prezidentas gerai išmoko studijuodamas Vokietijoje 1990-1992 metais.
Lietuvos prezidentas prieš vizitą pavadino Vokietiją „viena svarbiausių Lietuvos gynybos, saugumo ir ekonominių partnerių Europoje“. Ši šalis Lietuvoje yra dislokavusi karių ir yra viena pagrindinių mūsų valstybės prekybos partnerių.
Jei tiksliau, NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija šalyje yra dislokavusi apie 550 karių, o Lietuva iš Vokietijos perka karinės technikos ir įrangos už beveik pusę milijardo eurų.
Vizito metu turėtų būti deklaruotas noras ir toliau gilinti karinį bendradarbiavimą, gali būti aptarti kai kurie kariniai įsigijimai.
G.Nausėda taip pat turėtų išsakyti rūpestį dėl Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės saugumo.
Taip pat – šalies siekį naujajame ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą.
Didžiausias nesutarimas dvišaliuose santykiuose yra Rusijos eksporto dujotiekio Baltijos jūros dugnu „Nord Stream 2“ tiesimas. JAV, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad dujotiekis padidins ES priklausomybę nuo Rusijos. Vokietija teigia, kad projektas atpigins dujas.
Tiesa, šis nesutarimas labiau netiesioginis. Kaip 15min teigė politologė Margarita Šešelgytė, dvišaliams santykiams, kurie yra puikūs, „Nord Stream 2“ klausimas netrukdo – bet kokie pasisakymai apie dujotiekį labiau skirti vidaus auditorijoms.
Ambasadoriaus svarstymai
Beje, Vokietija jau keleri metai susilaukia priekaištų iš JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos, kuri ragina šalį ryžtis skirti gynybai daugiau lėšų. Šiuo metu Berlynas gynybai atseikėja vos 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto.
G.Nausėdos vizito išvakarėse tokį pat raginimą išsakė ir Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Darius Semaška.
Paklaustas, kokį norą išsakytų, jei Vokietija jį galėtų išpildyti, diplomatas, kalbėdamas su televizija ZDF, pareiškė: „Norėčiau, kad Vokietijoje būtų politinės valios ir žmonių paramos didesniam gynybos finansavimui.“
D.Semaška taip pat sukritikavo „Nord Stream 2“ dujotiekį ir teigė, kad Rusija energetiką naudoja kaip politinį ginklą: „Jei Rusija sustiprins įtaką Vokietijos politikoje „Nord Stream 2“ dėka, nukentėtų mūsų nacionalinio saugumo interesai.“
