15min šaltinių teigimu, prezidentūra, nusprendusi inicijuoti telefoninius pasikalbėjimus su visų ES Rytų partnerystės šalių lyderiais, gana netikėtai sulaukė teigiamo atsakymo būtent iš A.Lukašenkos administracijos. Tad šis skambutis bus pirmas.
Su A.Lukašenka G.Nausėda tiesiogiai kalbėsis pirmą kartą. Telefonu su Baltarusijos prezidentu nėra bendravusi ir ankstesnė prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau ji yra su juo susitikusi gyvai.
Tiesa, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius 15min teigė, kad daug turinio iš šio pokalbio tikėtis nereikėtų, nors aptarti tikrai yra ką.
Prezidentūra pranešė, kad per pokalbį bus aptariamos priemonės, kurių imasi šalys kovodamos su COVID-19 pandemija, ES Rytų partnerystės darbotvarkė, Astravo AE klausimas ir dvišaliai ekonominiai ryšiai.
Šią ir kitą savaitę G.Nausėda planuoja pokalbius ir su visų kitų Rytų partnerystės šalių (Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos, Azerbaidžano) vadovais.
Vakarai siekia nepaleisti
Prezidentui pradėjus eiti pareigas, tiek pats G.Nausėda, tiek jo patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė tvirtino, kad atėjo metas dialogui su Baltarusija.
Pernai gruodį A.Skaisgirytė 15min tvirtino, kad G.Nausėdos pozicija dėl kalbėjimosi su Baltarusija nesikeičia – esą ryšiai mezgami, o Minskas siunčia teigiamus signalus.
Tokie apsikeitimai nuomonėmis, regis, ir privedė prie ketvirtadienio ryto skambučio, nors dar balandžio pradžioje G.Nausėda viešai pareiškė, kad Baltarusijos skelbiama informacija apie naujojo koronaviruso protrūkį negalima pasitikėti, o A.Lukašenka grubiai, nors ir netiesiogiai, atsakė: „Užsiimk savo virusu.“
Pastaraisiais mėnesiais ir JAV bando stumtelėti Baltarusiją, artimą Rusijos sąjungininkę, Vakarų link.
Šią savaitę Vašingtonas po dešimtmečio pertraukos grąžino ambasadorių į Minską, o vasarį A.Lukašenka priėmė JAV valstybės sekretorių Mike'ą Pompeo.
O su ES Baltarusija praėjusią savaitę pasirašė susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos.
Tiesa, Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose įtampą kelia kaimyninėje šalyje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės klausimas. Vilnius nepirks elektros energijos iš šios galimai nesaugios jėgainės ir ragina kaimynines šalis sekti lietuvių pavyzdžiu.
15min žiniomis, G.Nausėda ir A.Lukašenka turėtų kalbėtis ir apie Astravo AE, ir apie kovą su koronavirusu. Bus aptariamos ir kitos temos.
Už sienos nėra apribojimų
Baltarusijoje, skirtingai nei Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos valstybių, vyriausybė nėra paskelbusi griežtų viešojo gyvenimo apribojimų.
Ilgą laiką užsikrėtimų skaičius Baltarusijoje nekilo ir buvo gerokai mažesnis nei Lietuvoje, tačiau šiuo metu skelbiama, kad patvirtintų užsikrėtimų šalyje buvo net 7281. 769 žmonės pasveiko, o 58 užsikrėtusieji mirė.
Situacija jau kur kas blogesnė nei Lietuvoje, kurios pareigūnai anksčiau baiminosi, kad Baltarusija gali būti nevaldomas pandemijos židinys.
G.Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad bet kokiomis aplinkybėmis dialogas su Baltarusija būtinas, nes ekonominis gyvenimas tęsiasi.
„Manau, kad dialogas reikalingas visomis sąlygomis. Matau ir tam tikrą pasikeitusią laikyseną gretimoje šalyje dėl to, kas anksčiau vertinta pernelyg liberaliai“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė G.Nausėda.
„Taip, retorikos yra visokios, aš nesiimsiu dabar vertinti tų visų retorikos niuansų, tačiau aišku yra tik viena, kad Baltarusija, jos valdžia yra atsakinga už koronaviruso suvaldymą savo šalyje, mes esame atsakingi už šitos krizės ir epidemijos suvaldymą savo šalyje.
Mes darysime, kad nebūtų jokių nei išorinių, nei vidinių grėsmių mūsų sveikatai“, – pridūrė jis.
Bando rasti nišą?
Kodėl skambinamasi dabar? L.Jonavičius 15min priminė, kad G.Nausėdos adresu per šią krizę skrieja nemažai kritikos.
„Esą jis neveiksnus, neiniciatyvus, nieko nedaro. Tai tikrai galima pastebėti. Tai šį skambutį laikyčiau bandymu vienu šūviu nušauti kelis zuikius.
Pirma, parodyti iniciatyvumą, kad ir į ką jis išvirs – skambinu, domiuosi, tariuosi, bandau spręsti problemas, kurios aktualios ir Lietuvai. Baltarusijoje su koronavirusu nesitvarkoma, o tai grėsmė ir mums.
Todėl tai yra mūsų prezidento bandymas rasti savo nišą. Namuose visą eterį užėmę premjeras ir sveikatos apsaugos ministras“, – svarstė politologas.
Be to, L.Jonavičius įžvelgia, kad ši iniciatyva „tarsi ir susijungia“ su jau pernai prezidentūros išreikštu noru „kažką daryti“ Baltarusijos klausimu.
„Išlieka Astravo klausimas, Baltarusijos degradacija irgi problema. O kas iš to išeis, sunku pasakyti. Turinio prasme labai abejoju, kad pavyks kažką pasiekti. Bus kažkas pasakyta, kaip mes čia tvarkomės, paraginta laikytis rekomendacijų.
Iš anos pusės irgi bus pasakyta, kokie jie puikūs. Bet Astravo klausimu nieko pakeisti nepavyks, turbūt bus pakalbėta apie galimybes importuoti naftą per Klaipėdą.
Bet greituoju būdu susitarti nepavyks, yra daug niuansų, tai užtrunka. Tai yra mandagumo skambutis, tiesa, gerai, kad jis įvyks“, – tvirtino L.Jonavičius.
Ekonominė padėtis labai prasta
Anot L.Jonavičiaus, beveik neabejotina, kad G.Nausėda Lietuvos, kuri su pandemija tvarkosi ganėtinai neblogai, vardu pasiūlys pagalbą – ar materialių priemonių, ar žinių pavidalu – Baltarusijai.
Prezidentūros atstovai jau anksčiau teigė, kad Vilniui labai svarbus vadinamasis people to people bendradarbiavimas.
L.Jonavičius: baltarusiai neturi kam parduoti perdirbtų naftos produktų, negauna įplaukų doleriais į biudžetą, negali išsimokėti šiemet prikauptų skolų.
„Tai yra politika. Ta people to people linija tikrai egzistuoja ir, be abejo, viskas bus pasakyta gražiai. Bet aš nelabai įsivaizduoju, kaip mes galime baltarusiams padėti – juk mums patiems daug ko trūksta. Kažin ar žodžiai virs darbais“, – svarstė analitikas.
Baltarusijos ekonomikai, kurios būklė ir taip labai prasta, ši krizė be galo pavojinga, sako L.Jonavičius. Ekonomika, tiesa, oficialiai nesustabdyta, bet situacija prastėja dėl staigaus vartojimo mažėjimo.
„Tarkime, naftos kainų mažėjimas lyg ir naudingas, bet kartu su kainų nuosmukiu krenta ir vartojimas.
Tai reiškia, kad baltarusiai neturi kam parduoti perdirbtų naftos produktų, negauna įplaukų doleriais į biudžetą, negali išsimokėti šiemet prikauptų skolų. Padėtis labai prasta ir prastėja kiekvieną dieną.
Yra Tarptautinis valiutos fondas, yra Rusija, bet visi dabar užsiėmę savais reikalais“, – teigė L.Jonavičius ir pridūrė, kad Baltarusijos ekonomikos būklė svarbi ir daliai Lietuvos verslo sričių.
Kaip iš krizės bris A.Lukašenka? Tradiciškai yra du keliai – griežtinti suvaržymus ar griebtis liberalizavimo. Anot analitiko, istorinė patirtis liudija, kad labiausiai tikėtini nauji suvaržymai.
