„Paskutinis Vladimiro Putino pareiškimas rodo padidėjusį jo nervingumą, pasikeitusią retoriką ir kietesnę kalbą Vakarų atžvilgiu, matyt, suvokiant, kad Vakarai pataikė arba apčiuopė tą skaudžiausią dabartinės Rusijos valdžios vietą. Jeigu ilgą laiką Rusijos valdžia su lengvomis šypsenomis sekė sankcijų paskelbimą vieną po kitos, tai po to, kai pasaulinės naftos kainos ėmė kristi, kažkaip tos šypsenos iš veidų dingo ir jau kalbama, net ir oficialių šaltinių, kad Rusijos ekonomikai ateina labai sudėtingi laikai“,– laidoje „Teisė žinoti“ vertindamas V. Putino metinį pranešimą pabrėžė SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.
Draudimai įvežti maisto produktus kai kuriuose Rusijos regionuose mėsos kainas jau išaugino 60–80 proc., jaučiamas akivaizdus maisto prekių deficitas, o vietos žemės ūkis nepajėgus patenkinti maisto prekių poreikio.
Draudimai įvežti maisto produktus kai kuriuose Rusijos regionuose mėsos kainas jau išaugino 60–80 proc., jaučiamas akivaizdus maisto prekių deficitas.
„Per šituos 20 metų Rusijoje niekas nepasikeitė. Rusija kaip ir anksčiau taip ir dabar yra be galo priklausoma nuo energetinių išteklių eksporto. Bet koks energetikos rinkos konjuktūros pasikeitimas ne Rusijos naudai klupdo šitą valstybę ir lemia didžiules ekonomines problemas“, – sako G. Nausėda.
Ekonomisto teigimu, dėl krentančių naftos kainų, rublio nuvertėjimo, didėjančių kainų Rusijoje atsiranda valiutinė panika ir pradeda kristi perkamoji galia. Padriki V. Putino pareiškimai dėl mokesčių amnestijos ir verslo atleidimo nuo patikrų padėties nestabilizuos.
„Šiuo metu daugiau nei trilijonas milijardų dolerių Rusiško kapitalo yra ofšorinėse valstybėse, vien per šiuos metus kukliais skaičiavimais apie 130 mlrd. dolerių pabėgo iš Rusijos. Klausimas, ar Putino kreipimasis kaip burtų lazdele padėtų grąžinti šitą kapitalą“, – sako G. Nausėda.
Pasak „Verslo žinių“ žurnalisto Ryto Staselio, Rusijoje katastrofiškai blogėja ir aplinka verslui.
Dabar Rusijoje smulkaus vidutinio verslo yra tik prisiminimai. Jie yra valdomi Putino vertikalės veikėjų „opričnikų“.
„Dabar Rusijoje smulkaus vidutinio verslo yra tik prisiminimai. Jie yra valdomi Putino vertikalės veikėjų „opričnikų“, kaip jie patys sako, ir nuo 100 iki 200 tūkst. verslininkų sėdi kalėjime be teismo. Tai, ką Putinas sakė metiniame pranešime, nelabai koreliuoja su tuo, ką jie daro. Verslo aplinka yra siaubinga toje šalyje. Signalas apie naują ekonominį požiūrį į verslą būtų plati amnestija paleidžiant tuos žmones“, – sako R. Staselis.
Rusijos, pasak pašnekovų, neišgelbės ir Putino ambicijos tapti globalaus ekonominio vystymosi lokomotyvu ir draugų paieškos Azijos šalyse.
„Turint galvoje, kokius kriterijus Rusija kelia draugui, tai Kinija tikrai nėra draugas, nei Pietų Korėja nei Malaizija nei kitos pietryčių Azijos šalys“, – sako Rytas Staselis.
„Kinijos interesai paprasti – apsirūpinti pigiomis energetinėmis žaliavomis ir rasti rinką kiniškoms prekėms. Tiek, kiek Rusija sudarys sąlygas šitiems tikslams patenkinti, tiek jie bus draugai, bet tikrai ne daugiau. Atsižvelgiant į didelį Kinijos susisaistymą prekybiniais, žmogiškaisiais ir mokslo ryšiais su JAV, sunku įsivaizduoti, kad Kinija rizikuotų gerais santykiais su JAV dėl draugystės su Rusija“, – antrina G. Nausėda.
