Konferenciją atidaręs COP26 pirmininkas Alokas Sharma paragino šalis dirbti išvien siekiant užkirsti kelią pražūtingiausiems globalinio klimato atšilimo padariniams.
Konferencija Glazge, kuri tęsis iki lapkričio 12 dienos, bus „paskutinė, didžiausia viltis užtikrinti, kad 1,5 laipsnio tikslą būtų įmanoma pasiekti“, pareiškė jis, turėdamas omenyje Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos numatytą siekį dėl šilimo ribojimo.
Pasak A.Sharma, klimato kaitos padariniai jau jaučiami visame pasaulyje, kuris susiduria su „potvyniais, ciklonais, miškų gaisrais ir rekordine oro temperatūra“.
„Mes žinome, kad padėtis mūsų bendroje planetoje keičiasi į blogąją pusę“, – pareiškė jis per atidarymo ceremoniją ir pridūrė, kad COVID-19 pandemija, dėl kurios konferencija buvo atidėta metams, klimato kaitos nesustabdė.
„Jeigu imsimės veiksmų dabar ir jeigu imsimės veiksmų kartu, galime apsaugoti savo brangią planetą“, – pareiškė jis.
Ekspertai įspėja, kad išvengti kur kas pražūtingiausių padarinių padės tik ryžtingi veiksmai, kurių turi būti imtasi per kitus dešimt metų.
2015 metų Paryžiaus klimato susitarime šalys sutarė siekti, kad atšilimas šiame šimtmetyje būtų apribotas 1,5–2 Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Tačiau liko nemažai itin svarbių aspektų, kuriuos tebereikia suderinti, o ir vien išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekių mažinimo nepakanka siekiant užkirsti kelią pražūtingam visuotiniam atšilimui.
JT praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje pažymėjo, kad net ir įgyvendinus pačius pažangiausius ir ambicingiausius planus, iki šiol pateiktus maždaug 120 šalių, pasaulio klimatas veikiausiai „katastrofiškai“ atšils 2,7 laipsnio.
Tačiau valstybės ir toliau subsidijuoja iškastinio kuro pramonę, o dėl COVID-19 pandemijos dar padidėjo spaudimas ekonomikai.
Po oficialaus konferencijos atidarymo pareigūnai pradėjo svarstyti įvairius procedūrinius klausimus, kurie bus nagrinėjami, kol pirmadienį Škotijos didžiausiame mieste susirinks įvairių pasaulio šalių lyderiai, kurie pristatys savo šalių pastangas mažinti išmetamus ŠESD kiekius bei spręsti klimato kaitos padarinių problemas ir dalyvaus diskusijose.
Daugelis klausimų, kurie bus nagrinėjami per dvi derybų savaites, į darbotvarkes įtraukiami jau ne vieną dešimtmetį, kaip antai, klausimai, susiję su tuo, kaip turtingos šalys gali padėti skurdžioms šalims spręsti išmetamų ŠESD kiekių problemą ir prisitaikyti prie šiltesnio pasaulio.
Tačiau veiksmų imamasi lėtai ir tai pykdo daugelį aplinkosaugos aktyvistų, kurie konferencijos metu žada surengti ne vieną garsią ir kūrybingą protesto akciją.
