Jos knygoje rašoma apie šeimą, išdavystę ir nepakeliamus nelegalių migrantų iš Afrikos išbandymus.
Keturiasdešimt dvejų metų M.NDiaye yra pirma šia prestižine premija apdovanota moteris per pastarąjį dešimtmetį ir pirmoji juodaodė pelniusi tokį pripažinimą. Tačiau pati knygos „Trys stiprios moterys“ autorė šio įvykio nesureikšmina.
„Aš niekada nemąsčiau apie tokias sąvokas kaip „juodaodė“ ar „Goncourt'ai“. Man, atrodo, kad neįmanoma taip vertinti dalykų“, – sakė M.NDiaye interviu žurnalistams.
Kaip ir daugelyje kitų pastarųjų metų M. NDiaye darbų, romane autorė rašo apie sudėtingus buvusių kolonijinių Afrikos šalių ir anksčiau jas valdžiusių valstybių santykius, taip pat tarp baltųjų ir juodųjų iškylančias problemas.
Trijų dalių romano veiksmo vieta kaip ir trijų jame aprašytų moterų likimai yra persipynę tarp Prancūzijos ir Senegalo. Romano herojes gniuždo šeimos paslaptys, jos išgyvena pažeminimą ir išdavystę.
Rugsėjo mėnesį pasirodęs romanas pelnė didžiulį prancūzų literatūros kritikų palankumą ir atsidūrė perkamiausių knygų sąrašo viršuje.
Pirmąjį savo romaną M.NDiaye išspausdino būdama dar mokinė, 17-os metų. Nuo to laiko ji pelnė pripažinimą kaip romanistė, scenarijų autorė ir vienintelė šių dienų dramaturgė, kurios kūriniai yra „Comedie Francaise“ repertuare.
M.NDiaye išaugo su motina kukliuose namuose į pietus nuo Paryžiaus esančiame Pitivjė miestelyje, kai netrukus po mergaitės gimimo jos tėvas sugrįžo į Senegalą. Pirmą kartą Afrikoje M.NDiaye pabuvojo jau po to, kai jai sukako dvidešimt.
„Aš augau 100 procentų prancūziškame pasaulyje. Mano afrikietiškos šaknys ne daug ką reiškia, išskyrus tai, kad jas žmonėms išduoda mano odos spalva ir vardas“, – sakė ji neseniai.
„Aš neatstovauju niekam ir nieko, – sakė ji žurnalistams. – Esu sutikusi daug prancūzų, kurie užaugo Afrikoje ir yra kur kas didesni afrikiečiai nei aš.“
