Šios Švedijos salos politikai ir gyventojai susirūpinę dėl to, kad rusų tiesiamas dujotiekis gali labai pakenkti aplinkai. Jie taip pat teigia, jog toks sumanymas pristabdytų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą.
Šiuo metu Rusijos valdžios atstovai mėgina įtikinti švedus, kad projekte "Nord Stream" atsižvelgta į viską, todėl vamzdžių tiesimas Baltijos jūros dugnu minimaliai paveiks aplinką. Jie tvirtina, esą vamzdžiams tiesti panaudos laivą, kuris leis atlikti šiuos darbus nė neišmetus inkaro. Atsižvelgdami į švedų nuotaikas rusai net žada neįrengti darbams būtinos platformos netoli Goltlando salos.
Tačiau Švedijos žmonės rusų pažadais nelabai tiki. Be to, jiems kelia nerimą Rusijos karinės galios stiprinimas dangstantis tiesiamu vamzdynu. "Subyrėjus Sovietų Sąjungai rusai sumažino savo karinį potencialą Baltijos jūroje, o dabar švedams atrodo, kad jie vėl sugrįžta, ir dėl to labai neramu", - Suomijos laikraštis "Helsingin Sanomat" cituoja Suomijos nacionalinės gynybos universitete dirbančio Alpo Juntuneno žodžius.
Ne tik švedams, bet ir suomiams sukėlė įtarimų Rusijos kariniai mokymai "Zapad-2009" vandenyse, kurie susilieja su Baltijos jūra. Rusai paskelbė, jog oficialus šių manevrų tikslas yra naftos ir dujų įrenginių gynyba, tačiau daugelis Vakarų analitikų sako, kad taip Rusija, prisidengdama dujotiekio "Nord Stream" apsauga, siekia sustiprinti savo karinį buvimą Baltijos jūroje.
Be abejo, kai kurie skandinavai tiki rusų aiškinimais ir mano, kad Baltijos jūros dugnu tiesiamas dujotiekis yra visiškai komercinis projektas, kurio nereikia sieti su saugumo problemomis. Pavyzdžiui, taip galvoja Suomijos užsienio reikalų ministerijos patarėjas Hiski Haukkala. "Rusijos interesai Baltijos jūroje - komerciniai, o ne kariniai ar politiniai. Jei jūros dugnu eis tokia didelė dujotiekio infrastruktūros dalis, žinoma, ji turi būti apsaugota", - teigia H.Haukkala.
Pradėti dujotiekio "Nord Stream" darbus numatoma 2010 metų balandžio mėnesį. Vamzdžiai, nutiesti Baltijos jūros dugnu, sujungs Rusijos miestą Vyborgą ir Vokietijos Greisvaldą. Rusija tikisi, kad pirmi dujotiekio įrenginiai jau galės veikti 2011 metų ketvirtąjį ketvirtį, o visus darbus pavyks baigti iki 2012-ųjų.
