Euro zonos finansų ministrų euro grupės vadovas J.Dijsselbloemas graikų tartą „Ne“ pavadino „labai apgailėtinu Graikijos ateičiai“.
Tokijuje įsikūrusios investicijų bendrovės „Nomura Securities“ valiutų analitikas Shinya Harui sakė, kad bendrosios ES valiutos kursas laikosi, kol investuotojai „vertina Graikijos pasitraukimo iš euro zonos padarinių išsiplėtimo grėsmes.
„Aš asmeniškai manau, kad (Graikijos pasitraukimo) tikimybė labai didelė, apie 70–80 proc.“, – sakė jis.
Graikijos bankai uždaryti jau savaitę. Jie priklauso nuo itin reikalingos piniginės paramos iš Europos Centrinio Banko. Finansinė pagalba jau buvo apribota praėjusią savaitę, o dabar gali būti išvis nukirsta.
Graikija gali būti pirmoji šalis, priversta palikti euro zoną. Dar mažiau aišku, kas nutiks su Graikijos naryste Europos Sąjungoje, kuriai priklauso 28 valstybės, besilaikančios bendros politikos prekybos ir kitais klausimais.
Iš esmės nėra precedento tam, kas vyksta Atėnuose. Europos sutartys neturi jokių nuostatų, kurios kalbėtų apie šalį, paliekančią bloką.
Ant prarajos krašto
Graikija balansuoja ant finansinės prarajos krašto. Jeigu šalis negaus pinigų ir paskolų iš Europos institucijų, vyriausybei gali tekti neribotam laikui atidėti skolų grąžinimą arba grįžti prie drachmos, kad ekonomika galėtų toliau suktis.
Praeitą antradienį Graikija paskelbė negalinti grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui ir tapo pirmąja išsivysčiusia valstybe, įsiskolinusia tai institucijai. Dėl šios priežasties Atėnai neturi galimybės gauti daugiau lėšų iš tos institucijos, kol bus panaikintas įsiskolinimas.
Tą pačią dieną baigėsi anksčiau Graikijai suteikto finansinės pagalbos paketo galiojimas, nors A.Cipras ragino jį pratęsti, kol įvyks referendumas.
Tuo tarpu penktadienį Graikiją nemokia oficialiai paskelbė Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuriam tenka 144,6 mlrd. eurų Graikijos skolų.
Kaip pranešama, Graikijos bankai beveik nebeturi apyvartinių lėšų, kai panikos apimti klientai puolė atsiiminėti savo pinigų, A.Ciprui birželio 27 dieną netikėtai paskelbus referendumą, tikėdamasis tokiu būdu išeiti iš aklavietės derybose su kreditoriais.
Savaitę trukęs bankų uždarymas ir įvestos griežtos kapitalo kontrolės priemonės, leidžiančios gyventojams per dieną bankomatuose išsiimti ne daugiau negu 60 eurų ir draudžiančios pervesti pinigus į užsienį, sulėtino lėšų nuotėkį.
Tačiau tuo atveju, jeigu ECB per artimiausias 1–2 dienas skubiai neįlies eurų Graikijos bankams, gali bankrutuoti daugiau verslo įmonių, o paprasti graikai taip pat nukentės.
Vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Sakelaridis sekmadienio vakarą sakė, kad Graikijos centrinis bankas prašo ECB pervesti lėšų pagal Likvidumo pagalbos kritiniais atvejais teikimo mechanizmą.
