Abipusio gynybos bendradarbiavimo susitarimui, kurį spalį lankydamasis Atėnuose pasirašė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, buvo pritarta 175 balsais prie 33.
Susitarimas numato didesnę bendrą JAV, Graikijos ir NATO veiklą graikų karinėse bazėse ir objektuose Larisoje, Stefanovikyje ir Aleksandrupolyje Graikijos centrinėje ir šiaurinėje dalyse, taip pat infrastruktūros gerinimą JAV karinio jūrų laivyno bazėje Sudos įlankoje Kretoje.
JAV oro pajėgos jau leidžia bepiločius lėktuvus „MQ-9 Reaper“ iš Larisos oro pajėgų bazės.
„Tai skirta abipusei mūsų gynybos ir ekonomikos naudai, – parlamente prieš balsavimą sakė konservatorių parlamentaras Joanis Lambropulas. – Tokiu metu, kai grasinama mūsų suverenumui, siekiame savo sąjungininkų paramos.“
Graikija ginčijasi su NATO sąjungininke Turkija dėl jūrų sienų ir teisių išgauti naftą bei dujas rytinėje Viduržemio jūros dalyje, taip pat dėl karo draskomos Libijos.
Po užsitęsusios finansų krizės atsitiesianti Graikija planuoja savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą, didžiausią dėmesį skirdama oro pajėgų ir karinio jūrų laivyno pajėgumams ir daugiausiai bendradarbiaudama su amerikiečių bei prancūzų gynybos firmomis.
Vyriausybė yra išreiškusi suinteresuotumą pirkti dronų „MQ-9 SkyGuardian“ ir vėliau prisidėti prie naikintuvų F-35 programos. Planai buvo aptarti anksčiau šį mėnesį, per Graikijos premjero Kiriako Micotakio apsilankymą Baltuosiuose rūmuose.
Graikijos pagrindinė kairiojo sparno opozicinė partija sakė, kad pritaria didesniam bendradarbiavimui su JAV gynybos srityje, bet jos parlamentarai nebalsavo už sutarties ratifikavimą. Anot jų, Atėnai pirma turėtų siekti platesnių JAV įsipareigojimų remti Graikiją jos ginčuose su Turkija.
Graikijos Komunistų partija organizavo protesto prieš susitarimą mitingus sostinėje ir kituose šalies miestuose, įrodinėdama, kad šalis bus „įtraukta į pavojingas avantiūras užsienyje“. Protestai buvo taikūs.
