Atėnų viešojo transporto autobusų vairuotojai prisidėjo prie streikuojančių taksistų, taip pat metropoliteno, tramvajų ir geležinkelių darbuotojų, paralyžiuodami susisiekimą sostinėje.
Daugelis skrydžių buvo atšaukti arba buvo pakeistas jų laikas, kai trims valandoms darbą nutraukė oro dispečeriai. Susisiekimas jūra taip pat įstrigo, kai neišplaukė keltai, gabenantys keleivius į Graikijos salas.
Taip pat streikuoja teisėjai ir advokatai; uždaryti valstybiniai muziejai, archeologijos paminklai ir įstaigų biurai.
Policija iš riaušių malšinimo pajėgos buvo gausiai sutelktos prie parlamento pastato ir vyriausybinių biurų Atėnų centre. Vandens patrankos buvo paruoštos minioms vaikyti, jeigu prasiveržtų smurtas per demonstracijas, organizuojamas pagrindinių šalies profsąjungų – GSEE ir ADEDY.
Tūkstančiai žmonių plūdo į sostinę prisidėti prie protestų.
„Žmonės šiandien atvyko čia protestuoti prieš priemones, dėl kurių atsiliksime šimtmečiams. Jie naikina mūsų teises ir atima ateitį iš mūsų vaikų“, – skundėsi mokytojas Tanasis Pargas.
Graikijos komunistų partijos vadovė Aleka Papariga ragino imtis „sistemingo ir gerai organizuoto nepaklusnumo ne vien vyriausybės sprendimams, bet ir visai sistemai“.
Tuo tarpu parlamentas diskutuoja dėl griežto taupymo plano, siūlančio iki 2016 metų sumažinti biudžeto išlaidas 18,5 mlrd. eurų (63,9 mlrd. litų) naujais karpymais ir kitokiomis reformomis. Šios priemonės papildytų ankstesnius skausmingus sprendimus, šaliai jau šeštus metus neišbrendant iš recesijos.
Teisės aktų pakete, kuris buvo pateiktas pirmadienį ir dėl kurio bus balsuojama trečiadienį, numatomos įvairios priemonės, įskaitant išėjimo į pensiją amžiaus vėlinimą iki 67 metų nuo dabartinių 65, sumažinti 5-10 proc. pensijas, didesnes nei 1 tūkst. eurų (3 453 litai) per mėnesį.
Valstybės tarnautojams planuojama panaikinti dukart per metus mokėtus mėnesinio atlyginimo dydžio priedus, taip pat bus apkarpyti atlyginimus mokslininkams, ligoninių gydytojams, teisėjams, diplomatams ir ginkluotųjų pajėgų nariams.
„Šios priemonės iš esmės nubloškia mus daugeliui metų atgal. Visos darbuotojų teisės, kurias Graikijos žmonės išsikovojo po Antrojo pasaulinio karo ir po diktatūros, yra atšaukiamos“, – sakė profsąjungos aktyvistė Marija Lavrentiadu (Marie Lavrentiadou).
„Šios priemonės bus priimtos per rytojaus balsavimą, tačiau jos nebus priimtos Graikijos žmonių sąžinėje ir gali būti atšauktos“, – pridūrė ji.
Griežtų taupymo priemonių iš Graikijos reikalauja tarptautinių skolintojų trejetas – Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB), kad Atėnai galėtų gauti 31,5 mlrd. eurų (108,8 mlrd. litų) išmoką iš finansinio gelbėjimo fondų.
Jeigu šios lėšos nebūtų pervestos, Graikijai gresia nemokumas lapkričio viduryje.
„Privalome išgelbėti šalį nuo katastrofos“, – savaitgalį sakė konservatyvių pažiūrų premjeras Antonis Samaras, dar kartą perspėdamas, kad Graikijai gali tekti palikti euro zoną, nors vyriausybės vadovas kovoja, kad abejojantys koalicijos partneriai pritartų taupymo programai.
Euro zonos skolintojai savo sprendimą dėl finansinės pagalbos lėšų pagal didžiulį Graikijos gelbėjimo paketą priims lapkričio 12 dieną, susitikus jos finansų ministrams.
