Socialistas premjeras George Papandreou ir konservatorių lyderis Antonis Samaras nesutaria, kas turėtų vadovauti laikinajai vyriausybei, kuri turėtų ratifikuoti susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl naujos 130 mlrd. eurų paskolos, dėl kurios buvo susitarta prieš mažiau nei dvi savaites.
Politiniai varžovai sekmadienio vakarą priėmė esminį susitarimą, kad G.Papandrėjas atsistatydins ir bus suformuota laikinoji vyriausybė.
Pagrindiniais kandidatais į laikinojo premjero postą laikomi buvęs Europos centrinio banko (ECB) pirmininko pavaduotojas Lukas Papadimas ir Europos ombudsmenas Nikiforas Diamanturas, su derybų eiga susipažinę pareigūnai, pageidavę neviešinti savo vardų, sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“.
Nei viena kandidatūra iki šiol nebuvo oficialiai paviešinta.
Naujasis premjeras dirbs iki pirmalaikių rinkimų, kuriuos planuojama surengti ateinančiais metais, veikiausiai vasario 19 dieną, nurodė Finansų ministerija.
Premjero ir opozicijos lyderio susitarimu dėl vienybės vyriausybės siekiama išspręsti politinę krizę, įsiplieskusią praeitą savaitę, kai G.Papandrėjas pareiškė planuojantis surengti referendumą dėl naujosios finansinio gelbėjimo sutarties.
Šio sumanymo jis atsisakė praeitą ketvirtadienį, kilus Europos lyderių pasipiktinimui, atviram maištui jo valdančiojoje partijoje PASOK ir sumaiščiai finansų rinkose.
G.Papandrėjas, kuris premjero poste išsilaikė pusę ketverių metų kadencijos, pareiškė atsistatydinsiantis, kai bus susitarta dėl valdžios pasidalijimo.
Tikėtasi, jog dėl naujo vyriausybės vadovo bus susitarta pirmadienį, bet po G.Papandrėjo ir A.Samaro derybų telefonu iki antradienio ryto dar nebuvo paskelbta jokių viešų pareiškimų. Kai kurie pareigūnai teigia, kad derybų rezultatai gali paaiškėti prieš G Papandrėjo sušauktą ministrų kabineto posėdį, kuris prasidės antradienį 12 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Tuo tarpu Europa mėgina stiprinti spaudimą Graikijai.
Euro zonos finansų ministrų forumo pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris pirmadienį pareiškė, kad abiejų pagrindinių Graikijos partijų lyderiai turi pasirašyti laišką, patvirtinantį Atėnų įsipareigojimą vykdyti finansinio gelbėjimo plano sąlygas ir ekonomikos reformas.
Pasak jo, ši sąlyga būtina, kad būtų išmokėta Atėnams anksčiau skirtos paskolos dalis.
ES ekonomikos ir valiutos reikalų komisaras Olli Rehnas nurodė, kad 8 mlrd. eurų Graikija gali tikėtis gauti šį mėnesį, jeigu abi partijos įsipareigos vykdyti finansinio gelbėjimo programą.
Jeigu negautų šių lėšų, Graikija bankrutuotų iki Kalėdų.
