Po žiemos, kuri buvo beveik be sniego, ir karščiais alinančios vasaros, didžiojoje Graikijos dalyje mažai lijo, tad masyvaus dirbtinio ežero, iš kurio tiekiamas vanduo beveik pusei Graikijos gyventojų, vandens lygis nukrito iki žemiausio per pastaruosius dešimtmečius.
„Vanduo mažėja diena iš dienos“, – įvertino Doridos savivaldybės meras Dimitris Giannopoulos, kuris teigė, kad nieko panašaus nebuvo matyti 33 metus.
Remiantis Graikijos nacionalinės observatorijos paskelbtomis palydovinėmis nuotraukomis, ežero plotas sumažėjo nuo maždaug 16,8 kv.km 2022 m. rugpjūčio mėn. iki vos 12 kv.km šiais metais.
Vandens atsargos jame ir trijuose kituose rezervuaruose, aprūpinančiuose Atiką – maždaug 4 mln. gyventojų turintį regioną, kuriam priklauso ir Atėnai, – rugpjūtį sumažėjo iki 700 mln. kubinių metrų, palyginti su 1,2 mlrd. kubinių metrų 2022 m., pranešė Aplinkos ministerija.
Jos teigimu, valstybinė Atėnų vandens tiekimo bendrovė EYDAP pradėjo tiekti į tinklą papildomus vandens šaltinius.
Kallio kaimo gyventojai daugiau nei prieš 40 metų buvo priversti išsikraustyti iš savo namų, kad būtų galima pastatyti Mornoso užtvanką.
Buvę vietiniai nustebo vėl pamatę kaimą, tačiau nuliūdo dėl jo būklės.
„Anksčiau matydavau jį pilną ir sakydavau, kad tai paplūdimys. Dabar matosi tik sausra“, – sakė 90-metis Konstantinos Gerodimos.
Jo 77 metų žmona Marija jam antrino: „Jei taip ir toliau bus, atsiras visas kaimas iki pat dugno, kur buvo bažnyčia ir mūsų namai“.
Pasak vieno buvusio gyventojo, tai antras kartas, kai po evakuacijos kaimas išniro iš ežero. Pirmą kartą tai nutiko dešimtajame dešimtmetyje, per kitą sausros laikotarpį.
„Matote pirmąjį aukštą, kuris liko iš mano uošvio dviejų aukštų namo... ir šalia jo matote, kas liko iš mano pusbrolių namo“, – naujienų agentūrai „Agence France-Presse“ rodė 60-metis pensininkas Yorgosas Iosifidis, kuris jaunystėje gyveno šiame kaime.
Kaimą sudarė apie 80 namų, bažnyčia ir mokykla, nurodė vyras.
Pavojaus signalas
1980 m. netoli Kallio kaimo buvęs vandens telkinys buvo užtvenktas, siekiant sukurti ežerą vis didėjančiam už maždaug 200 km esančios sostinės vandens poreikiui patenkinti.
Dėl sausringo Viduržemio jūros klimato Graikija yra ypač jautri pasaulinio atšilimo poveikiui, dėl kurio vasarą padažnėjo gaisrų, įskaitant ir tuos, kurie praėjusį mėnesį pasiekė Atėnų apylinkes.
Mokslininkai teigia, kad su klimato kaita susiję ekstremalūs orai dabar lemia ežero nykimą.
„Tai pavojaus signalas, – pabrėžė Atėnų universiteto nelaimių valdymo profesorius Efthymis Lekkas – Nežinome, kas nutiks artimiausiu laikotarpiu. Jei turėsime žiemą be lietaus, reikalai pasunkės“.
Vietoje viešėję žurnalistams D.Giannopoulos gestais parodė į virš ežero stūksantį Giono kalną, kuris anksčiau buvo apsnigtas, bet praėjusią žiemą, kuri buvo šilčiausia per visą šalies istoriją, sniego neliko. Ežero pakraštyje medžiai įgavo gelsvą atspalvį. Tarp kriauklių mėtosi plytos.
„Jiems trūksta vandens. To dar niekada nebuvo“, – tvirtino meras.
Pasak jo, šuliniai šioje vietovėje džiūsta, o aplinkiniai kaimai šią vasarą patyrė vandens trūkumą. Vietos ugniagesių vadas pažymėjo, kad sausėjant miškams iškilo gaisrų pavojus.
-
Amsterdame klimato aktyvistai blokavo kruizinio laivo įplaukimą į uostą
-
Marius Jundulas. Laikas išmokti gyventi naujojo klimato sąlygomis
-
Lietuvoje, iki šiol buvusioje perteklinio drėgnumo šalimi, gresia karščiai ir išdžiūvimas?
-
Lietuviai sukūrė sprendimą klimato kaitai ir triukšmo taršai: tokia technologija – vienintelė pasaulyje
-
Tuvalu ministras: labiausiai teršiančios šalys turi padengti klimato kaitos išlaidas
-
Šveicarijos vyriausybė pasmerkė svarbų EŽTT sprendimą dėl klimato kaitos
-
2024-ųjų vasara, kaip ir pernykštė, Japonijoje buvo karščiausia istorijoje
