G.Svalbonas Atėnuose gyvena su žmona Antonina. Pora kartu augina mergaitę. G.Svalbonas iki 9 metų gyveno Kišiniove, tuomet grįžo į Lietuvą, o būdamas šešiolikos kartu su mama išvyko į Graikiją.
„Taip, išvažiavau tada, kai buvo drachma. Tais senais gerais laikais“, – šypsojosi G.Svalbonas.
Anksčiau už tūkstantį drachmų galėdavai išgerti kavos ir pavalgyti, nusipirkti, pavyzdžiui, bandelę su sūriu. Tačiau dabar tūkstantis drachmų yra trys eurai. Už tiek ir kavos nenusipirksi, – kalbėjo G.Svalbonas.
„Kainos pakilo nuo tada, kai buvo įvestas euras. O pragyvenimo lygis tik mažėjo. Anksčiau už tūkstantį drachmų galėdavai išgerti kavos ir pavalgyti, nusipirkti, pavyzdžiui, bandelę su sūriu. Tačiau dabar tūkstantis drachmų yra trys eurai. Už tiek ir kavos nenusipirksi“, – kalbėjo G.Svalbonas.
Jis įspėjo, kad ir Lietuvoje labai greitai euras gali atnešti didesnes kainas.
„Pasikeis kainos labai. Jeigu produktas kainuoja 1,32 euro, tai vėliau kainuos 1,5 euro, o dar vėliau suapvalins ir iki dviejų. Visada viską apvalins. Viskas pasikeis, greitai ir jūs suprasite“, – sakė Graikijoje gyvenantis lietuvis.
Jam patinka dabartinė kairiųjų valdžia Graikijoje – „Syriza“ išdrįso pasipriešinti Europai, ir todėl G.Svalbonas, kaip ir daug graikų, referendumo rezultatus pasitikusių su šokiais ir dainomis, simpatizuoja jaunam kairiųjų lyderiui Aleksiui Ciprui.
„D.Grybauskaitės labai labai nemėgstu“
„Esu labai patenkintas šia valdžia, kadangi ji kažką bando pakeisti. (…) Visi Europos Sąjungoje turi būti lygūs. Kodėl vienas Schauble neleidžia pasirašyti sutarties? Čia nėra lygybė. Dabar net Prancūzijos visiškai nesigirdi“, – kalbėjo G.Svalbonas.
Tuo metu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė jam labai nepatinka.
„Esu labai, ir tai per švelnus žodis, nepatenkintas mūsų prezidente. Ji sakė, kad Lietuva dar ne tokius įstatymus priėmė. Bet negali sulyginti savo ir kito padėties – čia kaip žemė ir dangus. Graikas nežino, ką reiškia nueiti į parduotuvę, kur lentynos tuščios. Kaip tu jiems įrodysi, kad jie turi kažką daryti“, – kalbėjo Graikijos lietuvis.
Graikas nežino, ką reiškia nueiti į parduotuvę, kur lentynos tuščios. Kaip tu jiems įrodyti, kad jie turi kažką daryti, – kalbėjo Graikijos lietuvis.
Pasak jo, Europos Sąjungoje sąlygas diktuoja Vokietija.
„Europa šoka pagal Vokietijos muziką. Gaila, nėra lygios visos šalys. Jie nesupranta, kad negali būti taip, kaip nori vokiečiai. Man patiko, kai atėjo ši valdžia. Ji atėjo ir sako – mes norime geresnės sutarties su Europa. Tai yra labai gerai. Visos sutartys iki šiol kėlė mokesčius ir mažino išmokas“, – pasakojo lietuvis.
Jis aiškino, kad sprendimo dėl Graikijos krizės sprendimo negali priimti tie, kurie visiškai nesupranta šalies.
„Bėda yra ta, kad žmonės, kurie sprendžia, ką daryti, nepažįsta šalies. Čia kaip krikščionis nueitų į arabų valstybę ir bandytų paaiškinti, kad negalima turėti daug žmonų – neįmanoma to paaiškinti. Arabas kiek norės, tiek jų ir turės“, – kalbėjo G.Svalbonas.
Jis pats jau net kelis kartus ieškojo darbo kitoje valstybėje, tačiau suprato, kad bėgti nuo problemų negalima. Todėl liko. Lengva, pasak jo, nebus nei tuo atveju, jei jiems bus liepta taupyti, nei tuomet, jeigu teks palikti euro zoną.
Žmonės – kaip avinų būrys. Jiems sako, kad ten žolė skani, jie visi tik beeee ir bėga. Pasako, kad nebus pinigų, visi bėga į bankus jų pasiimti, – sakė G.Svalbonas.
Paskolų liūnas
Tada, kai valstybė skolinosi ir dosniai didino pensijas ar valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimus, labai daug skolinosi ir žmonės, negalvodami apie ateitį.
„1998–2000 metais būdavo, kad ateini į banką nusiimti pinigų, tau sako – jūs laimėjote kreditinę kortelę su 10 tūkst. eurų limitu. Žmonės ėmė – duoda, kodėl neimti. Ir taip prasiskolino. Žmonės – kaip avinų būrys. Jiems sako, kad ten žolė skani, jie visi tik beeee ir bėga. Pasako, kad nebus pinigų, visi bėga į bankus jų pasiimti“, – sakė G.Svalbonas.
Jis pasakojo, kad žmonės yra išgąsdinti. Ypač fakto, kad nepavyksta sudaryti naujos sutarties su Europos Sąjunga.
„Praėjusį kartą man išmokėjo algą penkiomis dienomis anksčiau, dabar gavau algą dviem savaitėm į priekį. Kažkas bus“, – pasakojo su bankų kompiuterinėmis sistemomis dirbantis lietuvis.
Nuo tada, kai Graikija ėmė taupyti pagal vokiečių jai primestas taisykles, ir G.Svalbono ekonominė padėtis tik sunkėjo. Tuo metu šalyje sumažėjo investicijų, kas tik galėjo, perkėlė verslą į Bulgariją.
Kišenėje – penki eurai. Ką daryti? Graikas eis kavos gerti. Juk už 5 eurus skolų neapmokėsi, tai bent jau gerai tą akimirką pagyvensiu, – kalbėjo jis.
„Čia yra vokiečių iniciatyva, o jie yra kitokie žmonės. Jeigu vokiečiams sako, kad jiems reikia sumokėti 10 proc. savo algos, jie sumoka. Kitais metais jiems pasako, kad reikės mokėti 20. Jie sumoka. Tačiau graikai nėra tokie. Graikai sako – dešimt sumokėsim. Kai reikia mokėti 20, valstybės biudžetas nebegauna nei tų 20, nei 10 proc.“, – pasako jis ir pridūrė, kad graikai nesupranta, kodėl turi mokėti daugiau, jeigu gyvenimas negerėja.
„Graikų logika yra paprasta: jis yra skolingas 500 eurų už elektrą, dar 200 eurų – už vandenį, 100 eurų – už telefoną. Kišenėje – penki eurai. Ką daryti? Graikas eis kavos gerti. Juk už 5 eurus skolų neapmokėsi, tai bent jau gerai tą akimirką pagyvensiu“, – kalbėjo jis.
G.Svalbonas pasakojo, kad žmonės negalvojo apie rytdieną, kai skolinosi – jeigu skolina šiandien, vadinasi, paskolins ir rytoj.
„Iki krizės visi buvo patenkinti – jie gyveno per daug gerai, netaupė pinigų, buvo labai pigios paskolos, žmonės ėmė jas pirkti trąšoms, o iš tiesų pirko džipus. Jie negalvojo, kaip grąžins pinigus“, – pasakojo lietuvis.
Jie pagalvos, kad, neduok Dieve, turės problemų, bet negalės nieko pakeisti, – kalbėjo jis.
Tačiau, nepaisant sudėtingos situacijos, įvykiais Graikijoje jis yra patenkintas.
„Šita valdžia taip pat parodė tikrą Europos veidą – Europa nenori keistis. Ir ačiū Dievui. Bus referendumas Anglijoje, ar pasilikti Europos Sąjungoje. Po šitų įvykių aš nežinau, už ką jis balsuos.
Jie pagalvos, kad, neduok Dieve, turės problemų, bet negalės nieko pakeisti“, – kalbėjo jis. Vyras pabrėžė, kad iki krizės Graikijoje visi gyveno pernelyg gerai.
Tačiau ir toliau jie mokės džiaugtis savo gyvenimu, kad ir kas nutiktų.
„Bus drachma, ir sakys žmonės – einame švęsti. Jie tokie, kad tikrai neliūdės. O vokiečiai, tai pamatę, sakys: a, tai jie turi pinigų, jeigu švenčia“, – kalbėjo lietuvis.
