Trečiadienį prasidėję debatai turėtų baigtis ketvirtadienį vėlai vakare, kai ketinama surengti balsavimą dėl Prespos susitarimo su Skopje, pasirašyto praėjusių metų birželį. Susitarimas numato, kad buvusi Jugoslavijos respublika bus pervardyta Šiaurės Makedonija.
Makedonijos parlamentas prieš 10 dienų pritarė konstitucijos pataisoms, kad būtų galima pakeisti šalies pavadinimą. Tačiau susitarimas įsigaliotų tik jį ratifikavus Graikijos įstatymų leidėjams.
Susitarimo priešininkai Graikijoje ketvirtadienį vakare prie parlamento rengia protesto akciją Makedonijos „graikiškumui“ ginti.
Sekmadienį Atėnuose dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo demonstracijoje prieš susitarimą su Skopje. Per kilusius susirėmimus tarp policijos ir kaukėtų protestuotojų buvo sužeisti keli žmonės.
Pasak vyriausybės, neramumus išprovokavo „ekstremistai, (partijos) „Auksinė aušra“ nariai, mėginę patekti į parlamentą“.
Susitarimui dėl Makedonijos pavadinimo pakeitimo nepritaria įvairiausios Graikijos partijos, pradedant kraštutinių dešiniųjų „Auksine aušra“ ir baigiant socialistais. Visgi tikėtina, kad 300 vietų parlamente pavyks surinkti susitarimui patvirtinti reikalingus 151 balsą.
Susitarimu siekiama išspręsti vieną ilgiausiai trunkančių diplomatinių ginčų pasaulyje, prasidėjusį prieš beveik tris dešimtmečius, kai Makedonija paskelbė nepriklausomybę, nors jo šaknys gerokai senesnės.
Atėnai nuo 1991 metų ginčijo Makedonijos teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į taip pat vadinamą Graikijos šiaurinę provinciją – senovinės Aleksandro Didžiojo imperijos lopšį ir šiuolaikinių graikų pasididžiavimo šaltinį.
Pernai birželį Makedonijos ministras pirmininkas Zoranas Zajevas ir Graikijos vyriausybės vadovas Alexis Cipras pasiekė svarbų kompromisą ginče dėl pavadinimo. Už šias pastangas jie buvo nominuoti 2019 metų Nobelio taikos premijai.
„Būgštavimai – perdėti“
Be dvišalių santykių normalizavimo, susitarimas taip pat turėtų atverti kelią Makedonijai tapti Europos Sąjungos ir NATO nare. Atėnai anksčiau grasindavo vetuoti jos narystę.
Tačiau Graikijoje, besirengiančioje spalį numatytiems visuotiniams rinkimams, kaimynės pavadinimo klausimas tebekelia didžiules aistras tarp politikų ir visuomenėje.
Praėjusią savaitę dėl to subyrėjo A.Cipro valdančioji koalicija. Visgi premjerui pavyko nedideliu balsų skirtumu laimėti balsavimą dėl pasitikėjimo, ir tai atvėrė kelią organizuoti parlamento balsavimą dėl susitarimo su Skopje.
A.Cipro kairioji partija „Syriza“ parlamente turi 145 deputatus, be to, pakankamas skaičius nepriklausomų įstatymų leidėjų pažadėjo balsuoti už susitarimą ir užtikrinti jo priėmimą.
Konservatyvios opozicinės partijos „Naujoji demokratija“ lyderis Kiriakas Micotakis paragino partiečius parlamente balsuoti prieš „blogą“ susitarimą. Jis kaltino vyriausybę perleidus kaimynei „makedonų identitetą ir kalbą“.
Daugelis graikų, ypač šalies šiaurėje, kur yra Makedonijos provincija, laiko žodį „Makedonija“ graikų istorinio paveldo dalimi, o kai kurie būgštauja, kad kaimynė netgi kėsinasi į šią provinciją.
„Tokie būgštavimai yra perdėti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Salonikų universiteto politikos mokslų profesorius Janis Armakolas.
Jis išreiškė apgailestavimą, kad partijoms stinga konsensuso šiuo nacionalinės svarbos klausimu ir labai trūksta „tikrų visuomenės diskusijų“ šia tema.
„Jei Prespos susitarimas neįsigalios, pasekmės bus didžiulės, ir abi pusės gali pergalvoti daugelį elementų, dėl kurių buvo sutarta“, – sakė ilgametis Jungtinių Tautų tarpininkas Matthew Nimetzas interviu Graikijos naujienų agentūrai ANA.
Opozicijos lyderis K.Micotakis ragina rengti pirmalaikius rinkimus. Jis žada „naujas derybas“ su Makedonija, jei parlamentas atmes susitarimą, o jo partija laimės būsimus rinkimus.
Tačiau M.Nimetzas pabrėžė, kad naujam susitarimui parengti reikės „kelerių metų, ne mėnesių, turint galvoje visus tuos klausimus, dėl kurių teks derėtis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad abiejose šalyse tikriausiai bus pasikeitusi politinė dinamika“.
