Šią savaitę per dar vieną masinį streiką Atėnuose porai dienų buvo paralyžiuota viešojo transporto sistema, darbą nutraukė teisėjai ir advokatai, valstybiniai muziejai, įvairios įstaigos. Streikas netruko virsti riaušėmis – įtūžę protestuotojai, kurių susirinko 70 tūkst., trečiadienio vakarą ties parlamento rūmais mėtė Molotovo kokteilius, policija su riaušininkais kovojo ašarinėmis dujomis.
Tačiau įtūžis ir protestai nieko negali pakeisti – Graikijos parlamentas ketvirtadienį paryčiais priėmė naują taupymo paketą. Jis šaliai būtinas norint sulaukti dar vienos piniginės paramos, kad Graikija nebankrutuotų.
Ties skurdo riba – penktadalis graikų
„Vaizdas didžiuosiuose miestuose smarkiai pasikeitė. Gyvenu centrinėje Atėnų dalyje. Kiekvieną dieną matau žmones, besirausiančius šiukšlių konteineriuose ir ieškančius maisto. Prieš 5–6 metus to nebuvo. Daugelis gyvena tiesiog gatvėse – benamių Atėnuose jau daugiau nei 20 tūkstančių“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo K.Kitidi, šią savaitę „Transparency International“ Lietuvos skyriaus kvietimu viešėjusi Vilniuje.
K.Kitidi: „Gyvenu centrinėje Atėnų dalyje. Kiekvieną dieną matau žmones, besirausiančius šiukšlių konteineriuose. Prieš 5–6 metus to nebuvo.“
Anot graikės žurnalistės, krizė skaudžiausiai kirto viduriniajai ir žemesniajai klasėms. Ties skurdo riba atsidūrė daugiau nei 2 mln. žmonių (Graikijoje gyvena apie 11 mln. – red. past.), daugiausiai – pažeidžiamų grupių atstovai: vaikai, moterys, garbaus amžiaus žmonės.
Nedarbo lygis, ypač tarp jaunimo, siekia rekordines aukštumas – apie 26 proc. – ir toliau kyla, vyksta „smegenų nutekėjimas“ į kitas šalis. Trūksta valstybinių įstaigų, kurios galėtų suteikti socialinę pagalbą, maisto, lovą.
„Išgyventi padeda stiprūs ryšiai tarp šeimos narių. Tėvai padeda vaikams ir atvirkščiai, – kalbėjo K.Kitidi. – Žinoma, kai esi 30-ies, vis sunkiau gyventi su tėvais ir būti jų išlaikomam, nes algos nepakanka sumokėti už komunalines paslaugas. O pensijos taip sumažintos ir įvesta tiek naujų mokesčių, kad vyresnio amžiaus žmonės turi pasikliauti vaikais. Vienas medikas, priklausantis organizacijai „Pasaulio gydytojai“, pasakojo apie pacientes, kurios turi pinigų arba vaistams, arba maistui.“
Ydinga mokesčių sistema
Graikiją į tokią gilią finansų, politinę ir socialinę krizę, pašnekovės manymu, įstūmė ne vien pasaulinė krizė, euro zonos problemos ir šalies ekonomikos pažeidžiamumas, bet ir šalies mokesčių sistema. Šias problemas slėpė neteisingas laimingo ir turtingo gyvenimo įvaizdis, todėl galiausiai burbulas sprogo.
„Visi įsivaizduoja, kad graikai nemoka mokesčių. Pastaruosius dvejus trejus metus, įsisiautėjus krizei, žmonės tiesiog neišgalėjo jų mokėti.
Bet jau prieš tai buvo viena problema – ne mokesčių surinkimo, o teisingos mokesčių sistemos. Buvo išimčių – laivų savininkai, Stačiatikių bažnyčia, kompanijoms taikyti mažesni mokesčiai. Svarbiausia – apmokestinti teisingai. Ne skurdžiau ar vidutiniškai gyvenantys žmonės buvo viešųjų finansų griūties priežastis.“
Receptas – nebemokėti skolos
K.Kitidi kartu su žurnalistu Ario Hatzistefanou pernai balandį sukūrė dokumentinį filmą „Skolokratija“ (angl. „Debtocracy“), kuriame analizuoja Graikijos skolų krizės priežastis ir siūlo kitokius problemos sprendimus nei valdžia bei žiniasklaida.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nuogas protestuotojas |
Graikija sukūrė gerovę, tinkamai neapmokestindama verslo, nacionalizavo žlungančias privačias kompanijas, skolas bandė grąžinti iš naujų paskolų.
Paprasti žmonės neturi ne tik moralinės, bet ir teisinės pareigos mokėti „neteisėtas skolas“ (angl. odious debt) – taip vadinami pasiskolinti pinigai, kurie taip ir nebuvo panaudoti visuomenės gerovei, bet juos tenka grąžinti viems graikams.
Todėl A.Hatzistefanou anksčiau vardijo radikalius siūlymus šaliai apginti – Graikija turėtų nustoti grąžinti skolą, palikti euro zoną ir nacionalizuoti bankus, kurie tokiu atveju vis tiek žlugtų.
Nori valstybės finansų audito
Filme siūloma sekti Ekvadoro pavyzdžiu. Ši Lotynų Amerikos šalis, skolai išaugus iki neregėtų mastų, sukūrė Audito komisiją. Kuri nustatė, kad skola buvo neteisėta, mat naudota projektams, kurie naudos atnešė tik mažai daliai visuomenės, pasirašydama sutartis valdžia informavo bankus, bet ne visuomenę.
Prezidentas Rafaelis Correa nusprendė skolai padengti vietoj 50 proc. skirti 20 proc. metinio biudžeto, o iš naftos gaunamas pajamas skirti ne skolai grąžinti, o viešiesiems interesams. Tokiu būdu Ekvadoras sutaupė apie 7 mlrd. JAV dolerių (apie 19 mlrd. Lt).
Pagrindinis „Skolokratijos“ autorių siūlymas buvo Graikijoje sukurti tokį patį komitetą. Maždaug 200 žmonių raštu pareikalavo ne tik tarptautinio Audito komiteto, bet ir nubausti atsakingus asmenis. „Norime, kad buhalterinės knygos būtų atverstos ir kiekvienas pamatytų realią ekonominę situaciją, kad galėtume priimti racionalius sprendimus“, – aiškino K.Kitidi.
Dirbti – džiaugsmas
Už autorių ir paprastų žmonių skirtus pinigus sukurtas, o vėliau „Nepatenkintųjų“ judėjimą įkvėpęs filmas buvo paskelbtas internete be apribojimų. Vien per pirmas penkias dienas jį pamatė pusė milijono žiūrovų.
Juosta, kurią ryžosi transliuoti tik mažieji Graikijos TV kanalai, sulaukė prieštaringų vertinimų. Visų pirma, dėl vienašališko požiūrio į krizę ir tariamos politinės propagandos. Šalies žiniasklaida pristatė vyriausybės sprendimus kaip vienintelę įmanomą išeitį, todėl žurnalistai kartu su politikais ir bankininkais užsitraukė didžiausią neapykantą.
„Nepaisant visko, Graikija vis dar yra puiki šalis atostogoms, – patikino K.Kitidi ir liūdnai šyptelėjo, kai teko atsisveikinti pasiteisinus neatidėliotinais darbais. – Mes tokias frazes sakome su džiaugsmu. Nes tai reiškia, kad dar turime darbą.“
Prognozės kitiems metams – prastesnės
Graikijos parlamentas ketvirtadienį paryčiais palaimino naujas taupymo priemones, būtinas siekiant išvengti bankroto. Pasipiktinę nauju diržų susiveržimu, atlyginimų ir pensijų mažinimu, jau savaitės pradžioje gyventojai pradėjo eilinį masinį streiką. Nedarbo lygis Graikijoje siekia 25 proc., o recesija tęsiasi jau penktus metus.
Įtūžę protestuotojai trečiadienio vakarą prie parlamento rūmų mėtė Molotovo kokteilius, policija su riaušininkais kovojo ašarinėmis dujomis. Policijos duomenimis, demonstracijose Atėnų Sintagmos aikštėje dalyvavo apie 70 tūkst. žmonių.
Naują taupymo paketą parlamentas privalėjo patvirtinti, kad toliau gautų finansinę pramą – 315 mlrd. eurų. Be jos Graikija tiesiog bankrutuotų. Dabar valdžios turimų lėšų pakaks vos iki lapkričio vidurio.
Antras žingsnis, kurį Graikiją privalo žengti – sekmadienį patvirtinti kitų metų biudžetą.
Pristatant biudžeto projektą paskelbta, kad kitąmet šalies laukia gilesnė recesija ir didesnis deficitas, nei prognozuota. Ekonomika susitrauks 4,5 proc., o ne 3,8 proc. (tiesa, šiemet numatomas 6,5 proc. kritimas). Numatomas 22,8 proc. metinis nedarbo lygis.
Jausdama tarptautinių kreditorių spaudimą ir toliau karpyti išlaidas, vyriausybė pažadėjo valstybės išlaidas kitąmet sumažinti 33,9 proc. Iš viso per artimiausius dvejus metus valdžia privalo sutaupyti 13,5 mlrd. eurų. Nuo 65 iki 67 metų prailgintas pensinis amžius, pensijos sumažintos 5-15 proc.
CNN teigimu, jei keturių asmenų šeima Graikijoje per metus gauna mažiau kaip 13 842 eurų, ji laikoma gyvenanti skurde.
Dosjė
33 metų K.Kitidi – politikos mokslų, tarptautinių santykių ir menų magistrė. Anksčiau vertėjavo, išvertė nemažai knygų, domėjosi karo istorija ir gynyba, dirbo keliuose žurnaluose, televizijoje, naujienų portale, bendradarbiavo su BBC ir britų dienraščiu „Guardian“. Šiuo metu yra atsakinga už Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros iniciatyvą „Viena rasistinio smurto auka – per daug“.
