Šią Viduržemio jūros regiono šalį karščio banga alina nuo šeštadienio ir, kaip manoma, tęsis 10 dienų. Prognozuojama, kad temperatūra kai kuriuose regionuose turėtų pakilti iki 42 Celsijaus laipsnių. Iš viso šalyje siaučia trys dideli gaisrai.
Mokslininkų teigimu, dėl žmogaus veiklos nulemtos klimato kaitos stiprėja ekstremalūs reiškiniai, įskaitant karščio bangas, sausras ir potvynius, kurie pastarosiomis savaitėmis fiksuoti keliose pasaulio regionuose. Pasak jų, šie reiškiniai ateityje taps dar dažnesni ir intensyvesni.
Dadijos nacionaliniame parke ketvirtadienį kilusį gaisrą gesina 320 ugniagesių gelbėtojų, du vandenį liejantys lėktuvai ir keturi sraigtasparniai.
Dėl gaisro teko evakuotis kai kurių rajone esančių kaimų gyventojams. Liepsnos jau sunaikino beveik 500 ha miškų.
Dadijos nacionalinis parkas yra viena svarbiausių saugomų teritorijų Europoje. Parkas yra ideali retų paukščių buveinė, jame gyvena vienintelė Balkanuose perinti varninių grifų populiacija.
Čia paplitusios trys iš keturių Europoje aptinkamų grifų – varniniai, grifas, palšieji ir egiptiniai maitgrifiai, taip pat 36 iš 38 Europos plėšriųjų paukščių rūšių.
Įvairiose parko vietose taip pat gyvena 104 rūšys drugelių, 13 – varliagyvių ir 29 – roplių. Iš maždaug 65 registruotų žinduolių rūšių 24 yra šikšnosparnių rūšys.
„Tai nelengva kova – kova, siekiant užtikrinti šios išskirtinės ekosistemos išlikimą“, – pirmadienį sakė klimato krizių ir civilinės saugos ministras Kristas Stylianidis, savaitgalį apsilankęs nusiaubtoje teritorijoje.
„Po šios sunkios kovos ekspertai turi apgalvoti, kaip atitaisyti gaisro sukeltas problemas“, – sakė jis ir pabrėžė, kad reikia stiprinti „ekosistemos atsparumą ateityje“.
Civilinės saugos agentūra pirmadienį perspėjo dėl didelio miškų gaisrų pavojaus, atsižvelgiant į nesitraukiančią karščio bangą ir stiprius vėjus.
Gaisrai siaučia šalies šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje Graikijos dalyse, taip pat daug turistų pritraukiančioje Lesbo saloje, kur sekmadienį dėl liepsnų maždaug 200 žmonių buvo liepta palikti Vrisos kaimą.
Tarptautinė bendruomenė sutinka, kad klimato kaita kelia egzistencinę grėsmę žmogui ir gamtai, tačiau esama daug būdų šiai kaitai stabdyti.
Nuo pramonės revoliucijos pasaulio klimato vidutinė temperatūra yra padidėjusi 1,1 Celsijaus laipsnio, bet Jungtinės Tautos perspėja, kad pasaulio klimatas per šį šimtmetį atšils maždaug 2,7 laipsnio.