Salonikų Aristotelio universiteto Žemės ūkio fakulteto atlikti tyrimai parodė, kad iš tikrųjų su klasikine muzika augusių galvijų mėsa daug geresnės kokybės, netgi pastebėtas didesnis geležies kiekis. Paklaustas, ar eksportuoja mėsą į kaimynines šalis, verslininkas atsakė, kad tuo neužsiima, nes vietinėje rinkoje turi tiek užsakymų, jog jautienos eksportui visiškai nelieka.
Smulkiųjų verslininkų padėtis – ypač sunki
Negavus paskolos iš savo kreditorių, labai nukentėjo Graikijos ekonomika, ypač smulkieji ir vidutiniai verslininkai. Pagrindinės priežastys – smukęs perkamumas, investicijos, grynųjų pinigų stoka ir ištuštėję bankai, kurie verslo paskoloms tapo beveik nepasiekiami. Bet didžiausia problema, su kuria šiandien susiduria Graikijos verslininkai, – tiekėjų iš užsienio nepasitikėjimas finansine Graikijos padėtimi, ypač bankų stabilumu.
Smulkieji verslininkai skundžiasi, kad dabar tiekėjai atsisako parduoti žaliavas, jei nebus sumokėta tą pačią dieną, nors seniau atsiskaitymo periodas būdavo vidutiniškai dvi savaitės po užsakymo. Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų sąjunga paskelbė, kad apklausa rodo, jog, jei šalis greitai negaus finansinės pagalbos, per šešis mėnesius gali būti uždaryta 8,5 tūkst. smulkiųjų verslų ir darbo netekti apie 20 tūkst. graikų.
Siekiama mažinti nepavykusių verslų skaičių
Neseniai Graikijoje vyko tarptautinis mokinių verslumo skatinimo seminaras „Jaunasis Graikijos verslininko talentas“. Jo metu buvo pristatyta informacija, kas yra verslas, kaip sukurti sėkmingą verslą, kokių galimybių per krizę turi jaunimas ir kas gali tapti verslininku. Per seminarą išaiškėjo, kad 15 proc. dalyvavusių mokinių ateityje norėtų dirbti valstybiniame sektoriuje (šis skaičius labai sumažėjo per krizę), 35 proc. – privačiajame sektoriuje ir likę 50 proc. pageidauja tapti verslininkais.
Jaunųjų verslininkų instituto tyrimai parodė, kad Graikijoje daugiausia verslų įkuriama iš poreikio, o ne pagal asmenybės gabumus ar interesus
Jaunųjų verslininkų instituto tyrimai parodė, kad Graikijoje daugiausia verslų įkuriama iš poreikio, o ne pagal asmenybės gabumus ar interesus. Todėl didžioji dalis smulkiųjų verslininkų linksta į klasikinį mąstymą, pavyzdžiui, įkurti greitojo maisto restoranėlį ar kavinukę, nes tai lengviausia ir mažiausiai investicijų reikalaujanti sritis. Deja, dėl didelės konkurencijos kritusių kainų tokie verslininkai gauna minimalų pelną ir greitai verslą nutraukia.
Graikijoje visai neseniai įkurta pelno nesiekianti organizacija, kurioje dirba savanorių grupelė, siekianti mažinti nepavykusių verslų skaičių. Savanorių tikslas – jauniesiems graikams ne tik suteikti informacijos apie galimybes Graikijoje pradėti verslą, mokesčių inspekcijos reikalavimus, bet ir tam tikrais profesinio tinkamumo testais nustatyti, koks verslas žmogui būtų perspektyviausias, tinkamiausias, naudingiausias.
Paprastas būdas namų šeimininkėms tapti verslininkėmis
Net namų šeimininkės gali tapti verslininkėmis. Per naminio maisto internetinę svetainę ir programėlę išmaniesiems telefonams „Cookisto“ graikės gali pranešti, ką tą dieną gamino, ir priimti užsakymus iš kaimynų, netoliese gyvenančių ir dirbančių klientų, kurie neturi laiko gaminti patys ir norėtų užsisakyti namuose pagaminto maisto.
Ypač tai populiaru tarp tų vaikus auginančių šeimų, kuriose dėl krizės yra priversti dirbti abu tėvai. Šalia gyvenančiam užsakovui maistas pristatomas nemokamai arba jį gali pasiimti pats žmogus – taip išlaikoma žema ir patraukli patiekalo kaina. Beje, svetainėje arba programėlėje savo pageidavimus gali skelbti ir klientai.
