Pergalę Graikijos parlamento rinkimuose pasiekusi radikalių kairiųjų partija „Syriza“ į valdžios olimpą užkopė žadėdama nutraukti taupymo politikos agoniją. Filosofas, politologas Andrius Bielskis sako, kad tai – bene vienintelė Europos partija, matanti alternatyvą dabartinei santvarkai Europoje bei turinti pakankamai parako tai pademonstruoti.
„Syrizos“ ir jos lyderio Alexio Cipro tikslas yra pabaigti taupymo, neoliberalizmo politiką, nuo kurios per penkerius ar daugiau metų Graikija labai stipriai nukentėjo. Su tokia žinia ši partija laimėjo rinkimus. „Syriza“ yra vienintelė partija Europoje, kuri kalba apie visai kitokią Europos politiką, nesutinka su Europos parlamentinių, sykiu ir socialdemokratinių, partijų daugumos impotentiška pozicija, kai politinio proceso suverenas yra akcijų biržos, generuojančios milžinišką nelygybę, o ne piliečiai“, – apie žinią, kurią į valdžią atsinešė „Syriza“, kalba A. Bielskis.
Tačiau jis, kaip ir kiti LRT.lt pašnekovai, sutinka, kad partijos retorika nuo realių veiksmų gali nemenkai skirtis. Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala pažymi, kad radikali „Syrizos“ retorika artėjant rinkimams vis labiau švelnėjo, o politinė realybė poziciją sušvelninti privers dar labiau.
Kalbėti apie tai, kad viskas galėtų apsiversti aukštyn kojomis, yra sunku, nes graikai papildomų pinigų neturi, jiems ir toliau reikės dengti skolas, o skolintis papildomai jie gali tik už labai aukštas palūkanas
„Graikijos biudžetas šiemet jau yra perteklinis, ekonomika pradėjo augti ir tai yra pirmiausiai centro dešiniųjų vyriausybės darbas, taupymo priemonių išdava. Bet kalbėti apie tai, kad viskas galėtų apsiversti aukštyn kojomis, yra sunku, nes graikai papildomų pinigų neturi, jiems ir toliau reikės dengti skolas, o skolintis papildomai jie gali tik už labai aukštas palūkanas.
Manau, kad tokiu mastu, kokiu jie žada, pokyčius įgyvendinti bus labai sunku. Būtent todėl artėjant rinkimams jų retorika pradėjo švelnėti, jie tapo labiau linkę kalbėtis, ieškoti bendrų išeičių. Todėl manau, kad matysime gerokai nuosaikesnę politiką, nei buvo kalbama, bet kryptis, kurią pasirinko Graikija, yra pakankamai aiški ir tai bus iššūkis Europos Sąjungai (ES), nes kalbėtis su partija, kuri iš esmės turi daugumą vyriausybėje ir tokį visuomenės palaikymą, nebus lengva“, – sako L. Kojala.
RESC analitikas mano, kad „Syriza“ pergalė Graikijoje gali išjudinti kitas prieš griežtą taupymą nusistačiusias šalis (Ispaniją, Portugaliją), šiek tiek keisti visos Europos kursą, bet esminių lūžių tikėtis nereikėtų.
Euro zonos palikti nesiryš
LRT.lt pašnekovai mano, kad artimiausias scenarijus – Graikijos derybos su kreditoriais, ES dėl finansinių šalies įsipareigojimų palengvinimo. Bus siekiama prailginti Graikijos vertybinių popierių, kuriuos dabar turi Europos centrinis bankas (ECB), išpirkimo laiką, šiek tiek atidėti kai kurias taupymo priemones.
„Manau, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – „Syrizos“ derybos su euro zonos politikais, Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), ECB bus parodomosios, tai nebus bandymas iš esmės pakeisti sąlygas, kuriomis dabar pasiskolinusi Graikija. Reikia pripažinti, kad tos sąlygos yra labai geros. Už Graikijos vertybinius popierius, kuriuos dabar turi ECB ar nacionaliniai bankai, Graikija nemoka jokių palūkanų, paskolos kaina iš kitų šaltinių irgi yra labai maža.
Erdvės palūkanoms mažinti yra labai nedaug, todėl labiausiai tikėtina, kad bus dar labiau prailgintas vertybinių popierių išpirkimo laikas, galbūt bus leista šiek tiek atidėti kai kurias taupymo priemones“, – galimus scenarijus svarsto ekonomistas N. Mačiulis.
Nemanau, kad Graikija šiandien sugriaus Europos ekonomikos stabilumą, bus ieškoma kompromisų
Ekonomistas mano, kad „Syriza“ nepuls atšaukti taupymo priemonių, stengtis nurašyti dalies skolų. Toks scenarijus turėtų labai prastų pasekmių tiek pačiai šaliai, tiek pasitikėjimui euro zonos viduje, sako N. Mačiulis. Tai, pasak pašnekovo, labiau teorinė galimybė, nes daugiau nei du trečdaliai graikų nori likti euro zonoje, todėl pernelyg griežti ultimatumai iš Graikijos pusės reikštų tam tikrą „Syrizos“ politinę savižudybę.
Savo ruožtu A. Bielskis pažymi, kad, nepaisant visko, „Syriza“ lyderis A.Cipras yra ir pragmatikas.
„Yra nuogąstaujama, kad jei Graikijai nepavyks persitarti dėl įsiskolinimo sąlygų, ši paliks euro zoną. Tačiau Graikijai tai būtų milžiniška problema. Manau, kad „Syriza“ tai puikiai supranta ir tikrai to vengs. Nemanau, kad Graikija šiandien sugriaus Europos ekonomikos stabilumą, bus ieškoma kompromisų“, – kalba A. Bielskis.
Ekonomistas N. Mačiulis pabrėžia, kad jau šiandieną Graikijos ekonomika auga, daugėja darbo vietų, todėl dar didesnio taupymo kreditoriai iš jos tikrai nesitiki. Atsigaunanti šalies finansinė padėtis savaime lems vis geresnę gyventojų padėtį, o tuo galės pasinaudoti „Syriza“.
„Manau, kad partija bandys ieškoti mažų pergalių, kuriomis galėtų pasakyti, jog pasiektas progresas derybose. „Syriza“, turėdama tiek vietų parlamente, turi pakankamai daug laiko sulaukti ekonomikos progreso ir sakyti, kad būtent jų dėka atsigauna Graikija. Jiems nereikia rizikuoti imantis ultimatumais pagrįstos politikos“, – teigia N. Mačiulis.
