Graikų premjeras: gerinant santykius su Turkija, Ankara turi atsisakyti agresijos

Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis pirmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė nori visapusiškai pasinaudoti besiformuojančiu palankiu politiniu klimatu su kaimynine Turkija, kad pagerintų dvišalius santykius nepaisydama dešimtmečius besitęsiančių ginčų.
Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis ir Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas
Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis ir Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas / „AP“/„Scanpix“

Tačiau K.Micotakis teigė, kad tai nereiškia, jog Turkija iš esmės pakeitė savo poziciją dėl esminių abiejų šalių nesutarimų, ir kad ji turi „ryžtingai atsisakyti savo agresyvaus ir neteisėto elgesio“ prieš Graikijos suverenumą ir teritorinį vientisumą.

Turkija ir Graikija vis dar nesutaria dėl jūrų sienų rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Šis ginčas turi įtakos neteisėtai migracijai į Europos Sąjungą, teisėms į naudingąsias iškasenas ir karinės galios demonstravimui.

K.Micotakis sakė, kad su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu per liepos 11–12 dienomis Vilniuje vykusį NATO viršūnių susitikimą susitarė inicijuoti naujus komunikacijos tarp abiejų šalių kanalus ir išlaikyti tam tikrą ramybės laikotarpį.

Tikimasi, kad abiejų šalių aukšto lygio derybos įvyks vėliau šiais metais Graikijos mieste Salonikuose.

Tačiau graikų premjeras teigė, kad R.T.Erdoganas, siekdamas suartėti su ES, negali pakenkti pastangoms įveikti beveik pusę amžiaus trunkantį Kipro etninį susiskaldymą.

Kalbėdamas po derybų su Kipro prezidentu Niku Kristodulidžiu, K.Micotakis tvirtino pasakęs R.T.Erdoganui, kad dėl gerėjančių Europos ir Turkijos ryšių negali būti pamirštama Kipro taikos susitarimo reikšmė ir kad šio klausimo negalima palikti nuošalyje.

Turkija ir atskilę Kipro turkai reikalauja dviejų valstybių sprendinio nuo 2017 metų liepos, kai žlugo paskutinis Jungtinių Tautų remiamų taikos derybų etapas.

Šia pozicija neigiamas ilgametis susitarimas, patvirtintas daugelyje JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, pagal kurį bet kokiu taikos susitarimu būtų siekiama suvienyti Kiprą kaip federaciją, sudarytą iš graikiškai ir turkiškai kalbančių gyventojų zonų.

Kipras buvo padalytas 1974 metais, kai Turkija įsiveržė po sąjungos su Graikija šalininkų įvykdyto perversmo. Tik Turkija pripažįsta Kipro turkų nepriklausomybės deklaraciją šiauriniame salos trečdalyje, kur dislokuota daugiau kaip 35 000 Turkijos karių.

Penktadienį Kipro turkų lyderis Ersinas Tataras pakartojo, kad taikos derybos gali būti atnaujintos tik tuo atveju, jei Kipro graikai pripažins Kipro turkų suverenią lygybę.

M.Kristodulidis pirmadienį pareiškė, kad bet koks Europos ir Turkijos santykių gerinimas turėtų būti grindžiamas atsakomaisiais Turkijos veiksmais, ir pridūrė, kad ES pirmenybę teikia JT rezoliucijas atitinkančiam Kipro taikos susitarimui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis