Grasinimai ir prievarta: kaip Rusija verbuoja šnipus Ukrainoje

Ukrainiečių karys kovojo su rusais mūšio lauke, kai šie okupuotoje Rytų Ukrainoje atvyko jo tėvų. Pasak Ukrainos saugumo tarnybos, jie buvo paimti iš namų ir kankinami. Tada su kariu susisiekė rusų agentas ir pateikė ultimatumą: pereiti į kitą pusę ir šnipinėti Rusijai, arba jo šeima patirs daugiau žalos.
CŽA reklama verbuoja rusų agentus
CŽA reklama verbuoja rusų agentus / Stopkadras

Pasak Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), karys galiausiai sutiko padėti Rusijai. SBU pranešime spaudai teigiama, kad veikdamas pagal savo vadovo iš Rusijos nurodymus, karys planavo į skalbyklos komplekso, kuriuo naudojosi aukštesnieji karininkai, vandens tiekimo sistemą įpilti nuodingos medžiagos.

Saugumo tarnyba teigė, kad ji sužlugdė kario sąmokslą nunuodyti Ukrainos karinę vadovybę pietrytinėje Zaporižios srityje po to, kai rusai pagrasino jo šeimai. Jis buvo apkaltintas išdavyste ir jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Apie tai pasakoja JAV dienraštis „The Washington Post“.

Šis incidentas atskleidžia taktiką, kurią Rusijos saugumo tarnybos naudoja ukrainiečiams verbuoti.

Iš pradžių Maskva planavo, kad jos agentai prieš invaziją įsiskverbs į aukščiausius Ukrainos visuomenės sluoksnius, o tada užgrobs valdžią iš vidaus. Tačiau dauguma šių žmonių buvo pašalinti Ukrainos teisėsaugos institucijų arba patys pabėgo pirmaisiais mėnesiais po Rusijos invazijos.

Dabar, praėjus daugiau nei dvejiems metams po karo, prorusiškų simpatijų turinčių ukrainiečių, ypač užimančių įtakingas pozicijas, norinčių padėti Maskvai, yra mažiau, skelbia laikraštis.

Vaizdo įrašai, dokumentai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis, kuriuos laikraščiui „The Washington Post“ pateikė SBU pareigūnai ir ukrainiečiai, su kuriais susisiekė Rusijos specialiosioms tarnyboms, kaip jie sako, atstovaujantys asmenys, atskleidė, kad daugeliu atvejų rusai, siekdami priversti ukrainiečius dirbti jiems, naudojo šantažą – grasindami šeimos nariams, kurie vis dar gyvena Rusijos okupacijos sąlygomis arba yra patekę į nelaisvę.

Nors kai kurie ukrainiečiai turi prieigą prie aukščiausių pareigūnų ir vertingos informacijos, pavyzdžiui, karys Zaporižioje, daugelis jų yra paprasti žmonės, neturintys jokios šnipinėjimo patirties ir specialiai tam neapmokyti. Rusijos agentai jiems duodavo tokius nurodymus kaip pranešinėti apie karinės įrangos judėjimą arba patvirtinti, kad raketa pataikė į taikinį.

Karuose, kuriuose per pastaruosius metus kovos linijos beveik nepasikeitė, bet kokia informacija gali suteikti pranašumą.

Ukrainos karys – SBU neatskleidė jo tapatybės – bendravo su kažkuo iš Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) per užšifruotų žinučių programėlę „Telegram“. SMS žinutėse, kurias SBU paviešino, FSB agentas prašė kario pateikti informaciją apie jo karinį dalinį – kokios jo užduotys, kas priklauso vadovavimo struktūrai ir jų pozicijų nuotraukas.

„Mes neprašome tokios informacijos, kurios neprivalome žinoti, – vienoje žinutėje atsakė karys. – Tai gali sukelti įtarimų.“

„Jūs neprivalote nieko klausti, – atsakė FSB darbuotojas. – Nufotografuokite medžiagą, kurią turi jūsų dalinys.“

Prievarta išgaunama informacija nėra naujas Rusijos saugumo tarnybų naudojamas metodas, tačiau jis tapo dar labiau paplitęs Rusijai okupavus maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos ir paėmus tūkstančius belaisvių. SBU pareigūnai sakė, kad rusai karo belaisvių šeimos nariams siunčia nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose kartais matomas belaisvis ir ginklas prie jo galvos.

Viena iš tokių grasinimų aukų buvo Jana, kurios motina dirbo Ukrainos pasieniete Charkivo srities šiaurės rytuose, kai Rusija įsiveržė į šalį. Motina iš karto pateko į nelaisvę, tačiau po kelių mėnesių Jana gavo keistų žinučių iš motinos telefono. Iš pradžių susirašinėjęs asmuo buvo mandagus, žadėjo, kad jos motina nenukentės. Tačiau mainais jie norėjo gauti informacijos ir klausė, ar Jana nematė karinės technikos Charkivo apylinkėse.

Janai atsisakius atsakyti, tonas pasikeitė.

Vienoje žinutėje buvo rašoma: „Rusai pyksta“. „Yra viena moteris, daug vyrų“, – sakoma kitoje.

Tada Jana sulaukė motinos skambučio. Ji pasakė Janai, kad ši turinti atsakyti į žinutes.

„Ji teigė, kad nuo to priklauso jos gyvybė“, – kalbėjo Jana.

Janos motina galiausiai buvo paleista ir nebegyvena okupuota Rusijos, kai 2022 m. rugsėjį Ukraina atgavo didžiąją Charkivo srities dalį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis