CERN patvirtino trečiadienį pasirodžiusią JAV žurnalo „Science“ publikaciją, kurioje sakoma, kad mokslininkų grupė tikrina kabelio jungtį, galėjusią iškraipyti bandymo rezultatus.
„Tai galėjo sukelti nežymų iškraipymą, o jie tikrina, ar taip iš tiesų nutiko“, – CERN atstovas spaudai Arnaudas Marsollieris sakė telefonu naujienų agentūrai AFP.
Taip pat tikrinamas laiko matavimo prietaisas, vadinamas osciliatoriumi, pridūrė jis.
Sąmyšis kilo rugsėjį, kai CERN tyrimų grupė OPERA paskelbė galimai nustačiusi, jog subatominių dalelių neutrinų greitis apie šešiais kilometrais per sekundę didesnis negu šviesos.
„Tai sudėtingas eksperimentas, kuriame naudojama daugybė laidų ir įrangos, – pažymėjo A.Marsollieris. – Fizikai patikrino padėtį, toliau atlieka patikrinimus ir vėl tikrins. Techninis gedimas visuomet įmanomas – tai jie sakė nuo pat pradžių.“
Sąmyšis kilo rugsėjį, kai CERN tyrimų grupė OPERA paskelbė galimai nustačiusi, jog subatominių dalelių neutrinų greitis apie šešiais kilometrais per sekundę didesnis negu šviesos.
Menkai su medžiaga sąveikaujančių neutrinų greitis buvo matuojamas, skleidžiant juos iš milžiniškos CERN požeminės laboratorijos netoli Ženevos. Netrikdomai Žemės plutą kirtusios dalelės pasiekdavo už 7 32 kilometrų esančią Gran Saso laboratoriją Italijoje, kur būdavo užfiksuojamos specialiais detektoriais.
Teoriškai neutrinai šį atstumą turėjo įveikti per 0,0024 sekundės. Tačiau dalelės detektorius Italijoje pasiekdavo 0,00000006 sekundės anksčiau nei tikėtasi.
Šios išvados daugelio buvo vertinamos skeptiškai, nes jos prieštarauja Alberto Einsteino reliatyvumo teorijai, kurioje teigiama, kad šviesos greitis yra didžiausias Visatoje.
Pranešime, kuris buvo paskelbtas prestižinio JAV žurnalo „Science“ tinklalapyje „Science Insider“, sakoma, kad „60 nanosekundžių neatitikimas turbūt atsirado dėl blogos optinio kabelio jungties, jungiančios GPS (Pasaulinės vietos nustatymo sistemos) imtuvą, naudojamą koreguoti neutrinų skriejimo laiko matavimus, su kompiuterio elektronine plokšte“.
„Priveržus šią jungtį ir išmatavus, kiek laiko informacija keliauja šviesolaidžiu, tyrėjai nustatė, kad duomenys buvo gaunami 60 sekundžių anksčiau nei manyta“, – nurodoma publikacijoje.
„Kadangi šis laikas atimamas iš viso skriejimo laiko, panašu, jog tai paaiškina pernelyg ankstyvą neutrinų atskriejimą“, – rašo „Science Insider“.
Šio optinis kabelio ilgis – aštuoni kilometrai, nes GPS imtuvas turi būti įrengtas virš žemės paviršiaus, aiškino OPERA narys Dario Autieris iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro.
Osciliatorius, kurį taip pat tikrina OPERA grupė, naudojamas sinchronizuojant neutrinų skriejimo pradžios ir pabaigos laiko matavimus.
OPERA pranešime nurodoma, kad šios dvi problemos „galėjo pastebimai paveikti paskelbtus rezultatus..., tačiau priešingomis kryptimis“.
D.Autieris, vadovaujantis OPERA matavimų analizei, kalbėdamasis su naujienų agentūra AFP išreiškė viltį, kad „eksperimentai bus atnaujinti iki kovo pabaigos“, kai CERN Didysis hadronų greitintuvas (Large Hadron Collider, LHC) vėl pradės veikti po žiemos pertraukos.
A.Marsollieris nurodė, kad OPERA savo patikrinimo rezultatus turėtų paskelbti gegužę ir kad artimiausiu laiku neplanuojama paskelbti jokių naujų pranešimų dėl šių patikrinimų.
