Greito Skripalių nuodytojų atpažinimo versijos: nesistengė dėl priedangos, duomenis nutekino FST?

Rusijos specialiųjų tarnybų agentai garsėja tikslumu ir slaptumu, tačiau buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį apnuodyti turėjusių žvalgybos pareigūnų tapatybės buvo greitai nustatytos. Ekspertai mano, kad Maskva žinojo, jog šiame technologijų amžiuje jie bus greitai susekti, todėl nė nesirūpino gera priedanga. Be to, įtariama, kad informaciją apie vieną iš agentų nutekino saugumiečiai, konkuruojantys su karine žvalgyba.
Anatolijus Čepiga (kairėje) ir Aleksandras Miškinas
Ruslanas Boširovas (kairėje) ir Aleksandras Petrovas / „Scanpix“ nuotr.

Kovo pradžioje įvykęs pasikėsinimas nužudyti buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį gali atrodyti įžūliai drąsus: Rusijos karinės žvalgybos (GRU) agentai nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“ susipylė į moteriškų kvepalų buteliuką, įsidėjo jį į lagaminą, o atskridę į JK pareigūnams pateikė savo duomenis.

Be to, tikrosios įtariamųjų tapatybės buvo greitai nustatytos – rugsėjo pradžioje Londonas išplatino šūsnį Romano Boširovo, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra GRU pulkininkas Anatolijus Čepiga, ir Aleksandro Petrovo, nuotraukų.

Greitai žiniasklaida atkasė daugiau informacijos apie A.Čepigos jaunystę bei dalyvavimą kitose operacijose.

TAIP PAT SKAITYKITE: Žiniasklaida: Skripalių nuodijimu įtariamas A.Čepiga padėjo V.Janukovyčiui pabėgti iš Ukrainos

O štai 2006 metais Londone radioaktyviu poloniu nunuodyto buvusio KGB šnipo Aleksandro Litvinenkos žudikai vis dar nerasti.

Vis dėlto, analitikai mano, kad Skripalio nužudymo operacija nebuvo nesėkminga: esą žmogžudystę galimai užsakęs Kremlius žinojo, jog šiame technologijų amžiuje žudikai anksčiau ar vėliau bus išaiškinti.

Vienkartiniai agentai“

Prahos tarptautinių santykių instituto analitikas Markas Galeotti „The Moscow Times“ rašo, kad, viena vertus, Maskvos operaciją vargiai galima laikyti sėkminga: S.Skripalis išgyveno, žuvo niekuo dėta JK pilietė, dar labiau pakenkta diplomatiniams santykiams.

„Twitter“ nuotr./Markas Galeotti
„Twitter“ nuotr./Markas Galeotti

„Atsižvelgiant į tai, nelabai tikėtina, jog Sergejaus Skripalio mirtis buvo vienintelis ar pagrindinis tikslas. „Novičiok“ panaudojimas sufleruoja, kad buvo siekiama pasiųsti žinutę apie Kremliaus pyktį – tokiu atveju operacija negali būti laikoma nesėkminga“, – rašo M.Galeotti.

Pasak analitiko, Maskva neabejojo, kad S.Skripalį turėję nužudyti GRU agentai bus anksčiau ar vėliau atpažinti.

M.Galeotti: „Šioje eroje neįmanoma pajudėti, ypač Jungtinėje Karalystėje, kad tavęs neužfiksuotų šimtai stebėjimo kamerų. Be to, jie keliavo su vizomis: tai reiškia, kad (JK) pareigūnai turėjo jų nuotraukas ir asmeninę informaciją.“

„Šioje eroje neįmanoma pajudėti, ypač Jungtinėje Karalystėje, kad tavęs neužfiksuotų šimtai stebėjimo kamerų. Be to, jie keliavo su vizomis: tai reiškia, kad (JK) pareigūnai turėjo jų nuotraukas ir asmeninę informaciją“, – rašo M.Galeotti.

Todėl, analitiko teigimu, agentų atpažinimas buvo „tik laiko klausimas“: šis procesas itin pagreitėja pasitelkus tokias technologijas kaip veido atpažinimo sistema ar eisenos analizė.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Anatolijus Čepiga
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Anatolijus Čepiga

Pasak analitiko, vadinasi, šiais laikais tokias operacijas vykdantys agentai yra „vienkartinio naudojimo“: po operacijų jie lieka „įkalinti“ tarp savo šalies sienų.

Rugsėjo pabaigoje portalas fontanka.ru paskelbė, kad A.Čepigai, A.Petrovui ir dar 38 įtariamiems GRU agentams suteikti pasų numeriai yra panašūs – skiriasi tik trys paskutiniai skaitmenys.

Vadinasi, juos, vykdančius operacijas, labai lengva atsekti.

Garsus Kremliaus kritikas Billas Browderis pavadino tai „didžiausia visų laikų žvalgybos klaida“.

Vis dėlto, futurologas ir mokslinės fantastikos rašytojas Charlesas Strossas tviteryje jam atšovė, kad Maskva žinojo, jog agentų tapatybės bus greitai atskleistos.

„Nėra jokios prasmės stengtis ieškoti gylio. Vietoj to geriau dislokuoti daug agentų su paviršutiniškomis, greitai išaiškinamomis priedangomis. Kiekybė laimi prieš kokybę“, – rašė jis.

M.Galeotti: „Reikia pasakyti, kad Rusijos stiprybė yra kiekybėje, o ne kokybėje. Jei misija – griežtai vienkartinė, kodėl nepanaudojus kieto specialiųjų pajėgų vyruko, o ne labai patyrusio (žvalgybos) pareigūno?“

„Reikia pasakyti, kad Rusijos stiprybė yra kiekybėje, o ne kokybėje. Jei misija – griežtai vienkartinė, kodėl nepanaudojus kieto specialiųjų pajėgų vyruko, o ne labai patyrusio (žvalgybos) pareigūno?

Kodėl nepasiryžti įžūliai išsisukinėti iš nepatogios situacijos pasitelkiant įprastines dramas, neigimus ir dezinformaciją?“, – „The Moscow Times“ rašo M.Galeotti.

Specialiųjų tarnybų karai?

Ukrainos nevyriausybinio projekto „Information Resistance“ analitikai rašo, kad prie spartaus A.Petrovo ir A.Čepigos išsiaiškinimo galėjo prisidėti įtampa tarp Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) ir GRU.

TAIP PAT SKAITYKITE: Rusijos saugumo tarnybų karai: FST pakeis Nacionalinė gvardija?

Pasak „Information Resistance“, egzistuoja versija, kad FST nutekino A.Čepigos paso duomenis per Federalinę migracijos tarnybą. Esą taip buvo siekiama pakenkti GRU reputacijai ir finansams bei visai Gynybos ministerijai.

Jų teigimu, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos atstovai, įskaitant „Tarptautinio anti-Banderos“ judėjimo vadovą Dmitrijų Jermolajevą, jau pradėjo skleisti gandus, kad „radikalios jėgos Rusijoje“ (įskaitant GRU) planuoja perversmą.

„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos FST pareigūnai
„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos FST pareigūnai

„Šalies lyderiams nuolat kuždama į ausį, kad GRU ruošiasi kariniam perversmui. Be to, visa atsakomybė už Siriją ir kovą su terorizmu gula ant mūsų pečių. Todėl vietoj sėkmingo karinių misijų vykdymo mes kaunamės su FST“, – anksčiau šiemet „Tyrimų valdymo centrui“ kalbėjo tapatybės nenorėjęs atskleisti GRU pareigūnas.

„The Bellingcat“ tyrėjas Aricas Toleras tviteryje atkreipė dėmesį į dar vieną sutapimą.

Su FST siejamas ir Kremliaus propagandą platinantis laikraštis „Komsomolskaja Pravda“ rugsėjo 29-ąją publikavo išsamų tyrimą: jame neįvardyti Vidaus reikalų ministerijos kriminalistai tikina, kad A.Čepiga ir R.Boširovas gali būti tas pats asmuo.

Versijas patvirtinti sudėtinga

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Laurynas Jonavičius 15min teigė, kad tikimybė, jog FST nutekino duomenis siekdama pakenkti GRU, yra lygi 50 proc., tačiau tai labai sunku įrodyti.

L.Jonavičius: „Taip, vyksta konkurencija tarp atskirų institucijų, gali būti, kad viena institucija norėjo pakišti arba parodyti, kaip neefektyviai dirba kita institucija. Bet tai gali būti ir sėkmingo britų žvalgybos ar žurnalistų darbo rezultatas.“

„Taip, vyksta konkurencija tarp atskirų institucijų, gali būti, kad viena institucija norėjo pakišti arba parodyti, kaip neefektyviai dirba kita institucija. Bet tai gali būti ir sėkmingo britų žvalgybos ar žurnalistų darbo rezultatas“, – tikino politologas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius

Pasak L.Jonavičiaus, šiais laikais nevykdomos operacijos, kai, pavyzdžiui, agentai į šalį nusiunčiami prieš dešimtmetį, joje apsigyvena tam, kad nesukeltų įtarimo.

„Dauguma šnipų, kokie jie slapti bebūtų, keliauja normaliais kanalais. Tačiau niekas nežino, kad jie šnipai tol, kol jų neišaiškina“, – pridūrė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs