Kopenhaga dalinę autonomiją salai suteikė 1979 metais, o šiemet su Danija suderintame sutarties projekte numatoma, kad Grenlandija įgis teises į potencialius Arkties išteklius. Salos valdžia taip pat kontroliuos teisėsaugą ir policijos darbą bei kai kurias užsienio politikos sritis.
Naujasis Grenlandijos statusas įsigalios nuo 2009 metų birželio 21 dienos.
Vietos vyriausybės vadovas Hansas Enoksenas per televiziją jausmingai pasveikino referendumo rezultatus.
„Tariu dėkui Grenlandijos žmonėms už šiuos pribloškiančius rezultatus. Grenlandijai suteiktas mandatas žengti dar vieną žingsnį nepriklausomybės link,“ – sakė jis.
Salos, kurioje gyvena apie 57 tūkst. žmonių, sostinėje Nuke fejerverkai nakties dangų nušvietė dar nepaskelbus galutinių referendumo rezultatų.
Vietos vyriausybės vadovas Hansas Enoksenas per televiziją jausmingai pasveikino referendumo rezultatus.
Prieš referendumą surengtų apklausų rezultatai rodė, jog neabejotina dauguma Grenlandijos gyventojų pasisakys teigiamai.
„Tai diena, kurią reikia švęsti – istorinė diena, kurios laukiau daugelį metų“, – išėjusi iš balsavimo apylinkės Nuke naujienų agentūrai AFP sakė pagyvenusi referendumo dalyvė Anne Sofie Fisker.
„Mums atėjo laikas atgauti savo teises ir laisves, kurios buvo pagrobtos iš mūsų protėvių – laisvų ir išdidžių medžiotojų tautos, kurios žemes kolonizavo“ Danija prieš 300 metų, sakė buvęs žvejys Davidas Brandtas. Tačiau kiti, tokie kaip Johannesas Mathiassenas, baiminosi, kad prie didesnės salos autonomijos pereinama "per anksti, o šalis nepasiruošusi prisiimti naujos atsakomybės“.
Grenlandija tikisi gauti didelį pelną iš savo gamtinių išteklių. Ekspertai mano, kad salos šelfe ir po jos ledynais slypi didelis naftos ir dujų, taip pat deimantų, aukso ir kitų naudingųjų iškasenų telkiniai.
Dėl šiltėjančio klimato Arkties ledynai sparčiai tirpsta, todėl ateityje šiame regione žvalgyti gamtinius išteklius gali tapti paprasčiau.
Šalys, kurių krantus skalauja Arkties vandenynas (Kanada, Danija, Norvegija, Rusija ir JAV) šiuo metu nesutaria dėl teisių į šio regiono teritorijas, o Grenlandija taip pat siekia gauti savo dalį.
Speciali Danijos ir Grenlandijos komisija aiškinosi, kurias politikos sritis galima perduoti kuruoti Nuko vietinei vyriausybei, jeigu sala apsispręstų dėl didesnės autonomijos. Bet kita ko, ji pasiūlė, kad „pelnas iš žaliavų gavybos būtų paskirstomas Grenlandijai“, tačiau Kopenhaga sumažintų kasmet salai skiriamas subsidijas.
„Suverenumas Grenlandijai atneš tik naudos“, – sakė Larsas-Emilis Johansenas, kuris 1991-1997 metais buvo salos premjeras ir padėjo iškovoti dalinę autonomiją 1979 metais. Jis prisipažino, jog dabar svajoja apie Grenlandijos nepriklausomybę „nelabai tolimoje ateityje“, kaip ir dabartinis vietinės vyriausybės vadovas.
„Tai teisėti lūkesčiai. Nepriklausomybė giliai įsitvirtinusi inuitų sieloje“, – sakė L.-E.Johansenas.
Su naują statusą įgysiančia Grenlandija, kurios Tulės vietovėje įsikūrusi JAV radiolokatorių bazė, bus konsultuojamasi užsienio ir gynybos politikos klausimais.
Dabar šiuos klausimus vienašališkai sprendžia Kopenhaga, tačiau ir vėliau Nuko balsas nebus lemiamas, todėl manoma, kad padėtis šiose srityse beveik nesikeis.
Grenlandijos gyventojai 1982 metų referendume balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Jie taip pat bus pripažįstami atskira tauta, kaip numatoma tarptautinėje teisėje, o grenlandų kalba taps oficialia salos kalba.
Dauguma Grenlandijos parlamento partijų taip pat pasisako už salos suverenumą, tačiau jam priešinosi negausus Demokratų partijos remiamas judėjimas.
„Mūsų yra tik 50-60 tūkst. Gyvename geografijos ir klimato atžvilgiu labai nepalankiomis sąlygomis. Tokia mažytė bendruomenė negali sukurti žmogiškųjų išteklių, kurie reikalingi, kad Grenlandija taptų moderni nepriklausoma valstybė“, – aiškino politikas Finnas Lynge.
Grenlandija, kurios plotas – 2,1 mln. kvadratinių kilometrų, yra didžiausia sala pasaulyje, tačiau 80 proc. jos paviršiaus dengia ledynai, kurie sudaro apie 10 proc. pasaulinių gėlojo vandens išteklių.
Saloje gyvena apie 57 tūkst. žmonių, iš jų apie 50 tūkst. čiabuvių inuitų.
2007 metais Grenlandija iš Danijos gavo 3,2 mlrd. kronų (apie 1,5 mlrd. Lt) subsidijų, kurios sudaro apie 30 proc. salos bendrojo vidaus produkto.
Vietos vyriausybė pranešė, kad referendume dalyvavo 71,96 proc. balso teisę turinčių gyventojų, kurių saloje yra apie 39 tūkst.
