Dešimtmetį trukusių šiltnamio dujų Amazonės baseine tyrimai atskleidė, kad apie 20 proc. visos baseino teritorijos tapo į atmosferą išmetamo anglies dioksido šaltiniu, rašo BBC.
Viena pagrindinių to priežasčių yra miškų kirtimas.
Kol medžiai auga, jie sugeria anglies dioksidą iš atmosferos, tuo tarpu mirę medžiai jį išleidžia atgal į atmosferą. Per pastaruosius kelerius metus dėl gaisrų ir milžiniškų kirtimų nunyko milijonai medžių.
Dar nepublikuoto tyrimo rezultatai turi reikšmingos įtakos kovai su klimato kaita. Juose atskleidžiama, kad Amazonės tropiniai miškai – gyvybiškai svarbus anglies baseinas, sulėtinantis klimato kaitos tempą, – pamažu virsta anglies šaltiniu, o virsmas vyksta greičiau, nei buvo manoma.
Mokslininkų komanda pastarąjį dešimtmetį kas dvi savaites matuodavo šiltnamio dujas skirtingose Amazonės baseino vietose. Matavimams būdavo naudojamas skraidantis įrenginys su įmontuotais jutikliais.
Mokslininkai pastebėjo, kad nors dauguma miško vis dar sugeba sugerti milžiniškus anglies dioksido kiekius, ypač drėgnesniais periodais, didelė jo dalis tokį sugebėjimą prarado.
Amazonės tropiniai miškai pamažu virsta anglies šaltiniu.
Pasak tyrimo autorių, rūpestį keliantys rezultatai atskleidžia, kad per artimiausius 30 metų daugiau nei pusė viso Amazonės baseino teritorijos iš atogrąžų miško gali pavirsti savanos plynėmis.
Iki praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio Amazonės miškai per metus sugerdavo apie 2 mlrd. tonų atmosferoje esančio anglies dioksido, tačiau dabar miškai pajėgūs sugerti tik apie 1 milijardą tonų.
Šis kiekis yra vos tris kartus didesnis už visą Jungtinės Karalystės 2018-aisiais išmestą anglies dioksido kiekį.
Tiesa, čia neįskaičiuotas gaisrų ir kirtimų metu į aplinką išleistas anglies dioksidas.
