„AstraZeneca“ praėjusią savaitę pranešė, kad pradinė jos sukurtos vakcinos siunta – kai tik ir jei tik produktas šią savaitę bus patvirtintas – Europos Sąjungai bus mažesnė, nei planuota.
ES yra rezervavusi 300 mln. „AstraZeneca“ vakcinos dozių ir turi galimybę įsigyti dar 100 mln. Tačiau bendrovė paskelbė, kad pirmąją siuntą sudarys ne 80 mln., kaip skelbta anksčiau, o 31 mln. dozių – 60 proc. mažiau.
Beje, kalbama, kad dozių reiktų laukti dar mažiau – maždaug ketvirčio anksčiau planuoto kiekio.
Valstybių ar jų blokų kontraktai dėl vakcinų su jų gamintojais paprastai konfidencialūs. Bet P.Soriot, pareigūnų Briuselyje vertinimu, pats nusižengė šiam principui, kai interviu italų laikraščiui „La Repubblica“ pareiškė, esą sutartyje su ES nenurodomas konkretus įsipareigojimas.
Nesutinka su interpretacijomis
„Kontraktas su ES labai aiškus. Mūsų įsipareigojimas, cituoju, yra „didžiausios įmanomos pastangos“, – teigė P.Soriot ir pridūrė, kad Bendrija smarkiai atsiliko nuo Jungtinės Karalystės.
„Mes pasakėme, kad pasistengsime, kad darysime, ką galime. Bet negalėjome įsipareigoti pagal sutartį, nes trimis mėnesiais atsiliekame nuo Jungtinės Karalystės“, – aiškino P.Soriot ir pridūrė, kad kompanija visada žinojo, jog bus labai sunku išpildyti pageidavimus.
Britams džiūgaujant dar ir dėl to, kad P.Soriot pareiškė, esą „AstraZeneca“ sutartyje su Jungtine Karalyste įtvirtinta nuostata, jog konkrečiai šioje šalyje pagaminamos vakcinos ten ir pasiliktų, Briuselis irgi nesnaudžia – konfliktas įsibėgėja.
Europos Komisija leido suprasti prašanti, kad „AstraZeneca“ dabar paviešintų sutartį su ES dėl vakcinų – Bendrijos atstovai pabrėžia nesutinkantys su P.Soriot išsakytomis tam tikrų nuostatų interpretacijomis.
O ES sveikatos apsaugos komisarė Stella Kyriakides pakartojo, jos tikinimu, pagrįstą Bendrijos ir jos narių lūkestį, kad vakcinų gamintoja įvykdys savo įsipareigojimus.
„Mes susidūrėme su pandemija, kiekvieną dieną prarandame žmones. Šie žmonės – ne skaičiai“, – teigė S.Kyriakides, pabrėžusi, kad ES pasirašė konkretų Išankstinį sandorių kainodaros susitarimą produkto, kuris tuo metu – rugpjūtį – dar neegzistavo, įsigijimui.
ES prašo, kad „AstraZeneca“ dabar paviešintų sutartį su ES dėl vakcinų – Bendrijos atstovai pabrėžia nesutinkantys su P.Soriot išsakytomis tam tikrų nuostatų interpretacijomis.
Komisarės teigimu, tokie susitarimai ir yra pasirašomi siekiant iš anksto užtikrinti, kad bendrovė pasirūpins gamybos pajėgumais ir produkto – šiuo atveju vakcinos – patvirtinimo dieną jau galės tiekti tiek jo vienetų, kiek buvo užsakyta.
P.Soriot savajame interviu aiškino, esą pagrindinė problema – nesugebėjimas išgauti pakankamai veiksmingo vadinamojo „aktyvaus ingrediento“, kuris gaminamas gamyklose Belgijoje ir Nyderlanduose.
Ši medžiaga, kai tik būna paruošta, keliauja į Italiją ir Vokietiją, kur yra atskiedžiama ir paskirstoma į ampules. „Su antrąja proceso dalimi nėra jokių problemų“, – tikino P.Soriot.
Europos Komisija paskelbė neatmetanti galimybės pasiųsti inspektorius į gamyklas Belgijoje ir taip įsitikinti, ar „AstraZeneca“ neklaidina Bendrijos.
S.Kyriakides: čia ne rajono skerdykla
Tai susiję su dar viena trinties priežastimi: P.Soriot pareiškimu, kuriam iškart entuziastingai pritarė ir pats britų premjeras Borisas Johnsonas, esą kontrakte su Jungtine Karalyste įtvirtinta nuostata, esą konkrečiai šioje šalyje pagaminamos vakcinos ten ir pasiliktų.
Esą ES prieiga prie Jungtinėje Karalystėje pagamintų dozių bus suteikta, „bet tik vėliau, kai Britanija pasieks reikiamą vakcinavimo lygį“.
„Pirmiausia buvo pasirašytas kontraktas su Jungtine Karalyste, ir Jungtinė Karalystė, žinoma, pasakė, kad pirmiausia tieksime jai, o tai sąžininga. Kai tik galėsime, padėsime ES“, – dėstė P.Soriot.
Tačiau ES pareigūnai, skirtingai nei „AstraZeneca“, teigia, kad bloko susitarimas su britų ir švedų kompanija nėra susietas su konkrečiomis gamyklomis.
S.Kyriakides: rajono skerdykloje tokie argumentai gal ir veiktų, bet ne kalbant apie sutartis ir Išankstinius sandorių kainodaros susitarimus.
Esą Bendrija kaip tik siekė susitarti su kompanijomis, kurios gali gaminti vakciną dideliais kiekiais, ir visai nesvarbu, kokios gamyklos kiek dozių geba pagaminti. S.Kyriakides atkreipė dėmesį: „Atmetame tokią logiką, kad gudresnis tas, kas pirmesnis.
Rajono skerdykloje toks argumentas gal ir veiktų, bet ne kalbant apie sutartis ir Išankstinius sandorių kainodaros susitarimus.“
Komisarė tvirtino, kad kontrakte su „AstraZeneca“ įrašytos keturios gamyklos Europoje, o dvi iš jų veikia Jungtinėje Karalystėje.
Anot S.Kyriakides, logiška tikėtis, kad gamyklos Britanijoje tieks vakcinas ir ES šalims, nors „AstraZeneca“ pabrėžia, esą kiekvieną tiekimo grandinę atsispirdama nuo atskirų gamyklų.
„Nėra jokio punkto dėl pirmumo, kuris reikštų, kad Jungtinėje Karalystėje pagamintos vakcinos pirmiausia turi tekti Britanijos gyventojams. Į sutartį įtraukta daugiau nei viena gamykla, nes mes nepirktume vakcinų iš kompanijos, kuri turi tik vieną gamyklą“, – pareiškė komisarė.
Tikrina muitinės dokumentus
Konfliktas gali dar labiau įsibėgėti, nes Jungtinės Karalystė vyriausybė jau teigia, kad gamyklos Oksforde ir Stafordšyre vakcinas kitoms šalims galės tiekti tik pagaminusios 100 mln. dozių vietos gyventojams.
Kita vertus, pareigūnai Briuselyje pabrėžia, kad už vakcinas „AstraZeneca“ gausiai sumokėta – 336 mln. eurų. Dalis šių lėšų buvo investuota į vakcinų kūrimą.
Be to, ES negali nesielgti ryžtingai, nes Bendriją, kurioje vakcinavimo kampanija niekaip neįsibėgėja, vis labiau spaudžia šalių piliečiai – bloko įvaizdžiui gresia didelė krizė.
Galbūt dėl to Europos Komisija, kurioje neslepiami įtarimai, esą „AstraZeneca“ vakcinų dozes, skirtas ES, pardavė kitoms šalims, visų pirma, Jungtinei Karalystei, jau analizuoja muitinės dokumentus – esą įmanoma, kad vakcinų dozės būtent pas britus iškeliavo iš gamyklų ES šalyse.
„Muitinės duomenys nemeluoja. Galite būti tikri, kad mes surasime informaciją“, – teigė vienas įtakingas ES pareigūnas, o S.Kyriakides pridūrė: „Nė viena kompanija neturėtų puoselėti iliuzijų, kad mes nesuprasime, kas vyksta.“
P.Liese: žmonės Jungtinėje Karalystėje skiepijami labai gera vakcina, kuri gaminama Europoje už Europos pinigus.
Negana to, paaiškėjo, kad gruodžio pradžioje britų Vakcinos darbo grupės atstovas Ianas McCubbinas žurnalistams pareiškė: „Pirmosios vakcinos iš tiesų atkeliaus iš Nyderlandų ir Vokietijos.“
ES sveikatos apsaugos komisarė ir Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas jau anksčiau užsiminė, kad Bendrija gali ryžtis kontroliuoti bloko šalyse gaminamų vakcinų eksportą. Toks „skaidrumo registras“ dar labiau įkaitintų atmosferą.
Bendrija nori garantijos, kad vakcinų dozės, pagamintos „AstraZeneca“ gamyklose Belgijoje ir Nyderlanduose, ateityje nenukeliautų į Jungtinę Karalystę.
Tiesa, yra grėsmė, kad Europoje gaminamos „Pfizer/BioNTech“ vakcinų dozės nebegalėtų pasiekti britų, o apie tai jau plyšauja Londono spauda. Komisija stengiasi išsklaidyti tokius nuogąstavimus.
„Žmonės Jungtinėje Karalystėje skiepijami labai gera vakcina, kuri gaminama Europoje už Europos pinigus“, – taip apie „Pfizer/BioNTech“ vakciną vis dėlto pasisakė vokietis europarlamentaras, krikdemas Peteris Liese.
„Jei yra manančių, jog Europos piliečiai turėtų susitaikyti su tuo, kad ši aukštos kokybės vakcina atiduodama Jungtinei Karalystei ir kad Britanijoje įsikūrusi mus laiko antrarūšiais, tuomet vienintelė išeitis – žaibiškas „Pfizer/BioNTech“ vakcinos eksporto sustabdymas.
Tada iškart atsidursime prekybos karo įkarštyje. Tad ta kompanija („AstraZeneca“, – red.) ir Jungtinė Karalystė tegu geriau pagalvoja“, – pridūrė politikas.
-
ES perspėjo „AstraZeneca“ dėl netikėto pranešimo apie mažesnes vakcinos tiekimo Europai apimtis
-
„AstraZeneca“ paneigė, kad jos vakcina yra mažiau efektyvi vyresnio amžiaus žmonėms
-
Europos Sąjunga lieja pyktį ant godžių farmacininkų: mįslingi „AstraZeneca“ paaiškinimai neįtikina
-
Briuselio puolamas „AstraZeneca“ vadovas: sutartis su ES dėl vakcinų nėra įsipareigojimas
