Nuo vieno žmogaus protesto iki 14 milijonų
G.Thunberg klimato aktyvizmo kelionė prasidėjo 2018 m. rugpjūčio 20 d., kai ji, būdama vos 15 metų, vietoje ėjimo į mokyklą vieną penktadienį ėmė protestuoti prie Švedijos parlamento.
Ji laikė lentelę su užrašu „Mokyklos streikas už klimatą“. Protestu ji siekė spausti vyriausybę siekti anglies dioksido išmetimo tikslų.
Jos kuklus protestas turėjo pasaulinį poveikį ir įkvėpė tūkstančius jaunų žmonių visame pasaulyje organizuoti savo protestus.
-
Greta Thunberg ir dar 600 jaunuolių padavė Švediją į teismą dėl neveiklumo klimato srityje
-
Klimato krizė alsuoja į nugarą: kokie ekstremalūs orai 2022 m. kankino Žemę?
-
2022-ieji buvo karščiausi metai Jungtinės Karalystės istorijoje
-
Moteris žeminantis kovotojas panoro įžeisti Gretą Thunberg ir gavo atgal
-
Penki svarbūs įvykiai kovoje su klimato krize 2022-aisiais
Dar tų pačių metų gruodį prie jos prisijungė daugiau nei 20 000 mokinių – nuo Jungtinės Karalystės iki Japonijos – ir protestuodami praleido pamokas.
Po metų ji gavo pirmąją iš trijų Nobelio taikos premijos nominacijų už klimato aktyvizmą.
Šiandien jos įkurtas judėjimas „Fridays for Future“ (liet. Penktadieniai už ateitį), kuris teigia vienijantis daugiau nei 14 milijonų žmonių, veikia ir Lietuvoje bei yra viena žymiausių klimato aktyvizmo organizacijų pasaulyje.
Garsi šeima ir diagnozė
G.Thunberg – ne vienintelė garsenybė savo šeimoje. Jos mama Malena Ernman yra žymi operos dainininkė, atstovavusi Švedijai „Eurovizijos“ dainų konkurse 2009-aisiais.
Jos tėvas Svante Thunbergas yra aktorius ir mokslininko, sukūrusio šiltnamio efekto modelį, palikuonis.
Trejais metais jaunesnė Gretos sesuo Beata taip pat neliko šešėlyje ir siekia dainininkės karjeros.
G.Thunberg, kaip ir jos sesuo, turi Aspergerio sindromą – autizmo spektro raidos sutrikimą, kurį ji apibūdino kaip dovaną. Ji sako, kad būti kitokiam gali būti ne negalia, o „supergalia“.
Ikona
Šiandien G.Thunberg – žymiausia pasaulyje asmenybė, kalbanti apie klimato kaitą. Nors mėgstama ne visų, tačiau jos įtaka nepaneigiama.
„Ji iš vaiko su idėja tapo kartai atstovaujančia ikona, kuri reprezentuoja labai svarbią klimato kaitos problemą“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) doktorantė Neringa Mataitytė.
Anot jos, nors apie klimato kaitą kalba nemažai ir kitų įžymybių, G.Thunberg išsiskiria tuo, kad visą savo populiarumą susikūrė tik dėl savo klimato kaitos idėjų.
„Kitas svarbus dalykas yra tas, kad ji pirmoji tapo ta, kuri kalba būtent už jaunimą. Tai ne tik proveržis jaunimo įtraukime į klimato politikos formavimą, bet apskritai jaunimo politinio aktyvumo skatinimas. Ji parodė, kad jaunimas gali aktyviai dalyvauti, atkreipti dėmesį ir įsitraukti į platformas kartu su rimtais politikais priimant politinius sprendimus“, – portalui 15min sako N.Mataitytė.
Mobilizavo jaunimą
Vienas didžiausių G.Thunberg nuopelnų – milijonų jaunų žmonių mobilizavimas į kovą su klimato kaita.
„Atrodo, kad susirūpinęs jaunimas kažkur tyliai šnarėjo atskirose organizacijose, o jos simbolinis protestas juos sujungė ir ji tapo viso to judėjimo veidu“, – sako TSPMI doktorantė.
Jaunimo įsitraukimas į klimato politiką – tikras pastarųjų metų proveržis, sako pašnekovė.
„Nepamirškime, kad iki tol apskritai daug mažiau jaunimo dalyvavo klimato kaitos politikos formavime, nekalbant jau apie tai, kad pastarojoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje pirmą kartą vaikams, jaunimui buvo skirtas paviljonas, kuriame jauni žmonės būrėsi kalbėti apie tas problemas. Tikrai iki Gretos tokiu mastu tai nevyko. Apskritai visuomenės lygmenyje iki Gretos tiek protestų nebuvo, politiniame lygmenyje jauni žmonės nebuvo taip arti sprendimų priėmėjų, nesėdėjo kartu prie vieno stalo“, – sako N.Mataitytė.
Slaptasis ginklas – emocijos
TSPMI doktorantė sako, kad milijonus G.Thunberg pavyko suburti per emocijas – jos kalbos kursto baimę bei nerimą. Vis dėlto, pabrėžia N.Mataitytė, aktyvistė pabrėžia ir viltį.
„Greta vienija per emocijas. Ji išpopuliarėjo labai aktyviai naudodama emocinį diskursą, kurstydama visuomenės emocijas. Nėra paslaptis, kad visuomenės dėmesį dažniausiai ir atkreipia emocijos. Jų pas G.Thunberg yra daug – pykčio, nerimo kėlimo, bet visada šalia eina viltis. Svarbu, kad ji mobilizuoja visuomenę referuodama į viltį, bet ne duodama vilties, o sakydama „mes turime veikti“ – spausti politikus imtis didesnių veiksmų, kad tą krizę kažkaip pristabdytume“, – sako pašnekovė.
Visuomenės dėmesį dažniausiai ir atkreipia emocijos. Jų pas G.Thunberg yra daug – pykčio, nerimo kėlimo, bet visada šalia eina viltis.
N.Mataitytė sako, kad aplinkosaugos aktyvistai pabrėžia, jog negalima visuomenės vien gąsdinti ar piktinti.
„Galima visuomenę per neigiamą emociją išjudinti, bet po to, kad būtų kažkas daroma, turi būti duodama vilties“, – sako pašnekovė.
O ar G.Thunberg emocija – natūrali? O gal strateginis įrankis?
„Ji, kaip vaikas, galbūt pajuto natūraliai tą emociją. Ir jos tėvai visada pabrėžia, kad natūraliai pastebėjo jos rūpestį, o po to ji pradėjo ir komunikuoti. Galima spėlioti, kad matydama, jog tai duoda didesnį efektą, patraukia žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį, ji ir stengiasi tas kalbas padaryti emocionalias. Manau, protinga tai strategiškai panaudoti, – sako TSPMI doktorantė. – Daug kam tas emocionalus natūralumas siejasi su vaiku, kuris turbūt dar mažai moka meluoti, apgaudinėti, kuris natūraliai išjaučia emocijas.“
Ji ir Joe Bideną pakritikuoja, nebijo nepatogių pasisakymų ir natūraliai išsako ką galvoja.
N.Mataitytė sako, kad G.Thunberg savo kalbose neigiamas emocijas nukreipia į politikus, o visuomenėje bando paskatinti vilties jausmą. Anot pašnekovės, G.Thunberg politikams per neigiamas emocijas nori padaryti spaudimą, skatinti jų atskaitomybę visuomenei bei gėdinti juos.
„Gėdos jausmas yra kitas labai svarbus jos diskurse tiek su visuomene, tiek su politikais. Ji bando juos gėdinti, drąsūs jos pasisakymai yra labai dažnai nukreipti į politikus. Ji ir Joe Bideną pakritikuoja, nebijo nepatogių pasisakymų ir natūraliai išsako ką galvoja“, – sako N.Mataitytė.
Kritika iš nepritariančių ir klimato kaitos neigėjų
Jokių aktyvistų veikla neapsieina be kritikos – jos gausiai sulaukia ir G.Thunberg.
„Kritika jai siejasi su politinėmis pažiūromis. Jeigu pažiūrėtume, kas ją kritikuoja daugiausia – Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas ar buvęs Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro – tai yra tie žmonės, kurie apskritai netiki klimato kaita arba labai skeptiškai žiūri į aktyvistus.
Iš esmės, tai ta publika, iš kurių kritika nestebina. Kritika liejasi ir iš konservatyvių žiniasklaidos priemonių“, – sako N.Mataitytė.
Kritikos G.Thunberg veikla sulaukia ir iš visuomenės. Vis dėlto N.Mataitytė tai sietų su jos amžiumi.
„Dalis visuomenės žiūri skeptiškai į tai, kad vaikas gali kištis į politiką ir daryti tokį spaudimą politiniame lygmenyje. Galbūt kyla nepasitikėjimas. Pavyzdžiui, kiti sako, kad nesupranta, jog visos krizės yra kompleksiškos ir kad neįmanoma reaguoti į klimato kaitą, jeigu yra kitų problemų ir staiga visko spręsti iš esmės vien tik šioje krizėje“, – sako pašnekovė.
Kita stipri G.Thunberg savybė yra ta, kad ji labai moka reaguoti į kritiką.
N.Mataitytė sako, kad atsvara kritikai – jaunimo dalis, kuri džiaugiasi, kad yra toks aktyvus rodomas jaunas žmogus, kuriam ši problema yra labai aktuali.
„Kita stipri G.Thunberg savybė yra ta, kad ji labai moka reaguoti į kritiką. Kartais jos atsakymai netgi dar labiau išpopuliarėja negu tų politikų į ją nukreipta kritika“, – sako TSPMI doktorantė.
Kuria priešpriešą
Anot N.Mataitytės, G.Thunberg išsiskiria tuo, kad skatina sisteminį pokytį. Tam ji dažnai kalbose kuria priešpriešą tarp „mes“ ir „kiti“.
„G.Thunberg bando sisteminį pokytį kurti darydama spaudimą politikams. Natūralu, kad išryškėja mes/kiti priešprieša, nutaikyta į politikus. Nes „mes“ ji tapatina su jaunimu, kurį pirmiausia mobilizavo, tada bando į „mūsų“ grupę įtraukti ir visuomenę, kuri yra jau įsitraukusio jaunimo vaikai, seneliai, artimieji.
Tuo tarpu politikai, kurie daro per mažai, lieka „kitų“ grupėje. Ji net ne tiek referuoja į klimato kaitos neigėjus – ryškiausia priešprieša nutaikyta į politikus“, – sako N.Mataitytė.
Pašnekovė sako, kad tai – tradicinis politinio aktyvizmo scenarijus.
„Gretos efektas“
G.Thunberg įtaka – nepaneigiama. Jos sėkminga veikla į kovą su klimato kaita mobilizuojant jaunimą ir paveikiant politikus net įgijo pavadinimą – „Gretos efektas“.
„Teigiama, kad jos iškilimas ir judėjimas sumažino skaičių žmonių, kurie neigė klimato kaitą. Galima sakyti, kad jos veikla susprogdino klimato kaitos neigimo burbulą“, – sako N.Mataitytė.
Anot pašnekovės, švedė daugiausia sėkmės turėjo pakeisdama dar neapsisprendusių ir dėl klimato kaitos abejojusių žmonių įsitikinimus.
Jos veikla susprogdino klimato kaitos neigimo burbulą.
Didelio atgarsio sulaukia ir tai, ką N.Mataitytė vadina „simboliniais veiksmais“. Ryškiausias pavyzdys – daug dėmesio sulaukęs G.Thunberg pasiryžimas į Jungtinių Tautų būstinę Niujorke vykti jachta 2019-ųjų rugpjūtį.
„Tai simboliniai veiksmai, kurie yra dažnai netradiciniai, išsišokantys, bet simbolizuoja svarbią veiklą. Jos plaukimas per Atlantą nemažai ką privertė susimastyti ir sukėlė vadinamąją skrydžio gėdą. Žinoma, suprantame, kad kai reikia nukeliauti greitai į Jungtines Valstijas, mes neplauksime su jachta, bet jos simbolinis veiksmas ne vieną privertė susimąstyti – gal aš skraidau ir kai nereikia, kai galiu naudotis traukiniu?
Kitas dalykas – tai yra parodymas, kad svarbus kiekvieno individo veiksmas, nes sudarome visuomenę kaip individai ir turime per savo veiksmus keisti praktikas, kad pasaulis judėtų geresne linkme šitoje krizėje“, – sako N.Mataitytė.
