Kaip skelbia „Reuters“, ESTT antradienį pranešė, jogyra priežasčių abejoti Lenkijos naujos drausminės kolegijos, stebinčios teisėjų darbą, nepriklausomybe, bet paliko lenkų teisėjams spręsti, ar ši institucija yra nepriklausoma.
Kitaip tariant, negalima teigti, kad ESTT nutarė, jog ši nauja institucija neapsaugo teisėjų nuo politikų įtakos. Tačiau toks sprendimas gali reikšti nesėkmę prieštaringai vertinamoms Lenkijos teismų sistemos reformoms.
Mat sprendime deklaruojama „ES teisės viršenybė“ ir nurodoma, kad teismai neturi perduoti bylų šiai institucijai neužtikrinę jos „nepriklausomybės ir nešališkumo“.
ESTT taip atsakė į Lenkijos Aukščiausiojo Teismo klausimus dėl minimos institucijos legalumo.
Daug į drausminę kolegiją paskirtų žmonių rekomendavo Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS), kurią ES lyderiai smerkė dėl kišimosi į šalies teisinę sistemą.
Lenkijos opozicija neabejotinai pasinaudos šiuo sprendimu savo argumentui, kad Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio vyriausybė kėsinasi į teismų nepriklausomybę, pastiprinti.
Tačiau vyriausybei palanku, kad Liuksemburge įsikūręs teismas, kuris anksčiau šį mėnesį panašioje byloje priėmė jai nepalankų sprendimą, nenurodė panaikinti drausminės kolegijos.
Jei patys Lenkijos teisėjai nuspręstų, kad drausminė kolegija nėra nepriklausoma, toks sprendimas galėtų paveikti ir Lenkijos Nacionalinės teismų tarybos darbą.
Ši neseniai pertvarkyta taryba, kurią iš dalies renka politikai, ne tik skiria teisėjus į drausminę kolegiją – ji jau paskyrė šimtus teisėjus į daugybę teismų visoje šalyje.
Europos teisės profesoriaus Midlsekso universitete Londone Laurent'o Pecho teigimu, būtų įmanoma anuliuoti ne tik drausminės kolegijos, bet ir jos paskirtų teisėjų priimtus sprendimus.
Tai jau trečioji Europos Komisijos Lenkijai iškelta byla. Šalies teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro šią naują bylą pavadino „politiniu aktu“, kuris „galėtų duoti priešingų rezultatų“.
O premjeras M.Morawieckis anksčiau pareiškė, kad Lenkija verdiktą gerbs tik pagal konkrečias sąlygas – jei jis atitiks tiek Bendrijos sutartis, tiek Lenkijos konstituciją.
ES narėms ESTT nutartis vykdyti privaloma, tačiau Lenkija tvirtina, kad blokas neturi teisės vetuoti nacionalinės teisėtvarkos sistemos reformų.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ir Nyderlandai, aršiai kritikuoja Lenkija dėl tariamų teisės viršenybės principo ir pamatinių ES vertybių pažeidimų. Jos norėtų nubausti Varšuvą sumažindamos Lenkijai išmokas iš Bendrijos fondų.
Lapkričio pradžioje ESTT paskelbė, kad Lenkijos vykdoma šalies teismų reforma, sumažinanti teisėjų pensinį amžių, pažeidžia ES teisės viršenybės principus.
Reforma sumažintų moterų teisėjų pensinį amžių iki 60 metų, o vyrų – iki 65. Dabar galioja 67 metų riba.
Lenkijos valdančioji PiS, kuri dažnai nesutaria su ES institucijomis, tvirtina, kad teismų reformų reikia kovojant su korupcija. Be to, teismų sistema esą dar nėra atsikračiusi viso komunistinio palikimo.
