Kylio pasaulio ekonomikos instituto ataskaitoje „Pasirengimas karui per dešimtmečius: lėtas Europos ir Vokietijos perginklavimas, palyginti su Rusija“ nepalankiai vertinama Bundesvero būklė ir Vokietijos karo pramonės gebėjimas greitai pagaminti reikiamą kiekį ginklų. Vokietija vos pakeičia ginkluotę, kurią siunčia į pagalbą Ukrainai (o jos oro gynybos sistemų ir haubicų atsargos smarkiai sumažėjo), ir neskiria pakankamai lėšų kovai su Rusija, kuri kelia vis didesnę grėsmę NATO saugumui.
„Tuo pat metu mes Vokietijoje per lėtai įsitraukėme į atgrasymui būtiną perginklavimą“, – pažymi pagrindinis ataskaitos autorius Guntramas Wolfas. – Dabar Europai reikia nuolatinio, esminio ir neatidėliotino Vokietijos nuolatinių išlaidų gynybai padidinimo bent iki 2 proc. BVP. Turėtų būti labai aišku: Rusijos agresijos akivaizdoje elgtis kaip iki šiol būtų neapdairu ir neatsakinga“, – sakė jis.
Instituto ekspertai apskaičiavo, per kiek laiko Vokietija, esant dabartiniams valstybės pirkimų ir gamybos tempams, galėtų atkurti savo ginkluotę iki 2004 m. lygio, po kurio du dešimtmečius vyko „ginkluotųjų pajėgų mažinimas ir kuklus ginklavimasis“. Koviniams lėktuvams prireiks beveik 15 metų, pėstininkų kovos mašinoms – 20 metų, o pagrindiniams kovos tankams – apie 43 metų. O reikiamą haubicų skaičių pavyktų sukaupti tik iki 2121 m.: 2021 m. Bundesveras turėjo tik 121 tokį artilerijos vienetą, o 2004 m. – 978.
Reguliarias karines išlaidas Berlynas pradėjo pastebimai didinti tik 2023 m. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taip pat paskelbė apie specialaus 100 mlrd. eurų vertės fondo, skirto Vokietijos kariuomenei perginkluoti, sukūrimą. Tačiau jo tempą Kylio institutas laiko nepatenkinamu: nuo karo Ukrainoje pradžios vyriausybė per metus vidutiniškai užsakė 14 kovinių lėktuvų, 49 tankus ir maždaug 9 haubicas, sakoma pranešime. Tuo tarpu Rusijos karo pramonė padidino gamybą tiek, kad per šešis mėnesius gali pagaminti tiek ginklų, kiek šiuo metu turi Bundesveras.
Pasak analitikų, Rusija taip pat padarė didelę pažangą kurdama modernias kovos sistemas. Jos viršgarsinių ir hipergarsinių raketų arsenalas kelia rimtą grėsmę NATO, daugiau nei šešis kartus išaugo jos gebėjimas gaminti bepiločius lėktuvus, dvigubai padidėjo jos tolimojo nuotolio oro gynybos sistemos, o tankų skaičius patrigubėjo.
Tačiau kalbant apie tankus, kariniai ekspertai nuolat pabrėžia, kad Rusija gamina nedaug modernių tankų – ji dažniausiai perdirba senas, sukauptas transporto priemones.