Šį įsakymą jis parašė remdamasis Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios tarybos įsaku „Apie karinę padėtį“, priimtu 1941 m. birželio 22 d.
Šis I.Girkino (Strelkovo) įsakymas buvo išplatintas mieste, praneša vietos leidinys „Slavgorod“.
Tekste rašoma, jog teroristų dalinių vadai Dmitrijus Slavovas, pravarde „Bulgaras“, ir Nikolajus Lukjanovas, pravarde „Luka“ buvo nubausti mirties bausme sušaudant. Jie nubausti už „plėšikavimą, ginkluotą plėšimą, žmogaus pagrobimą, kovinių pozicijų palikimą ir nusikaltimo slėpimą“.
„Mirties nuosprendis įvykdytas“, – rašoma lapelyje.
Teroristų dalinių vadai Dmitrijus Slavovas, pravarde „Bulgaras“, ir Nikolajus Lukjanovas, pravarde „Luka“ buvo nubausti mirties bausme sušaudant.
Teroristų vadas rašo, kad tokio sprendimo pagrindu tapo Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios tarybos įsakas „Apie karinę padėtį“, priimtas 1941 m. birželio 22 d.
„Su plėšikavimu ir betvarke kovosime negailestingai. Neleisime savo užnugario paversti kriminalinės betvarkės lauku. Už nusikaltimus bus baudžiami visi, nepaisant jų statuso ir nuopelnų“, – pareiškė I.Girkinas (Strelkovas).
Anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad I.Girkinas (Strelkovas) įsakė suimti Slovjansko meru pasiskelbusį Viačeslavą Ponomariovą.
„Mūsų duomenimis, I.Girkinas (Strelkovas) asmeniškai davė įsakymą sulaikyti vadinamąjį liaudies merą V.Ponomariovą ir jį uždaryti. To priežastis – V.Ponomariovas ėmė labai artimai bendradarbiauti su vietos nusikaltėliais. Dėl to pablogėjo situacija ir kilo teroristų tarpusavio kovos“, – aiškino šaltinis Donecko teisėsaugoje.
Neseniai teroristų vadas viešai kreipėsi į rytų Ukrainos gyventojus skųsdamasis, kad nėra savanorių, kurie imtųsi ginklo ir prisidėtų prie jo suformuotų dalinių. Ukrainos ir užsienio šalių žurnalistai praneša, kad I.Girkinas (Strelkovas) daugiausia gali remtis kriminalinę praeitį turinčiais Rusijos ir Ukrainos piliečiais, kurie sutinka kautis už pinigus ar tikėdamiesi, jog bus amnestuoti už anksčiau padarytus nusikaltimus.
I.Girkinas (Strelkovas) iki Rusijos karinės agresijos Ukrainoje keletą metų vykdė žvalgybinę veiklą prisidengdamas Rusijos stačiatikių cerkve bei karo istorikų draugija, kuri užsiiminėjo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų karinių veiksmų inscenizacija.
