Vadinamoji Draugų grupė, kuriai priklauso Belgija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija, paragino peržiūrėti balsavimą dėl ES bendros užsienio ir saugumo politikos.
Tuo siekiama „padidinti mūsų užsienio politikos sprendimų priėmimo veiksmingumą ir spartą“ atsižvelgiant į „Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir didėjančius tarptautinius iššūkius, su kuriais susiduria ES“.
Grupė paragino svarbiausiais gynybos ir diplomatijos klausimais taikyti ne vienbalsiškumo, o kvalifikuotos daugumos balsavimo sistemą.
Ankstesni bandymai pakeisti šią sistemą sukeldavo nesutarimų.
Nors ES šalys ir institucijos sutinka, kad blokas dažnai yra per daug sudėtingas ir biurokratiškas, ypač kalbant apie ekstremalias situacijas, mažesnės šalys baiminasi, kad praradus veto teisę jų poreikiai bus paminti.
Jos tvirtina, kad gali prarasti savo teises, jei visi sprendimai būtų priimami kvalifikuota balsų dauguma, kuri šiuo metu taikoma daugumai ES reikalų, bet ne tam tikroms sritims, įskaitant užsienio ir saugumo politiką.
Tokiam sprendimui priėmimui reikia, kad pritartų 15 iš 27 šalių, jei jos atstovauja daugiau nei 65 proc. iš 450 mln. ES gyventojų.
Tai palanku Prancūzijai ir Vokietijai, dviem daugiausiai gyventojų turinčioms ES valstybėms.
Jei paprasta dauguma ES šalių – 14 iš 27 – nubalsuotų už sutarties keitimo proceso pradžią, tada būtų galima pradėti derybas.
Tačiau bet kokį tekstą turės patvirtinti visos 27 ES šalys, o kai kurios narės gali norėti surengti referendumą, todėl iškiltų dar viena kliūtis.
2005 metais Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjai atmetė sutartį, pagal kurią būtų įvesta oficiali ES konstitucija.
Draugų grupė teigė sieksianti koordinuoti veiksmus su ES institucijomis ir glaudžiai bendradarbiauti su visomis valstybėmis narėmis, kviesdama kitas šalis prisijungti prie jos reformų siekio.
