Niujorke duodamas interviu BBC korespondentui, M.Saakašvilis pabrėžė, kad konflikto su Rusija šią vasarą, kurio metu Gruzija prarado dviejų savo separatistinių regionų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – kontrolę, pasekmės buvo „skaudžios“. Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad dabar Gruzijos pagrindinis tikslas yra atstatyti savo ekonomiką ir sustiprinti demokratiją, o ne dar labiau konfrontuoti su didžiąja kaimyne.
Kaip pastebi BBC, tai įdomus pokytis Gruzijos lyderio diskurse – tarytum tylus sutikimas, kad Tbilisis trumpalaikėje perspektyvoje konfliktą pralaimėjo, bet tikisi jį lamėti ilgalaikėje perspektyvoje. Laimėti prieš Maskvą Tbilisis viliasi, skirtingai nei Rusija, kuri po konflikto užsitraukė didžiosios pasaulio dalies nemalonę, sustiprindamas savo tarpautinę reputaciją.
Atminkite, Rusija nepasiekė dviejų savo tikslų: sužlugdyti mūsų valdžią ir sustabdyti naftotiekį, kuriuo Europai tiekiami energijos šaltiniai, – sakė Gruzijos vadovas. Pasak M.Saakašvilio, Rusija teritorinę naudą konflikto Kaukaze metu pasiekė Gruzijos sąskaita, kuriai šis karas buvo itin skaudus. Tačiau jis taip pat akcentavo, kad šio karo pasekmės nebuvo mirtinos ir kad Gruzija atsigaus.
„Atminkite, Rusija nepasiekė dviejų savo tikslų: sužlugdyti mūsų valdžią ir sustabdyti naftotiekį, kuriuo Europai tiekiami energijos šaltiniai“, – sakė Gruzijos vadovas. Kalbėdamas akivaizdžiai daug taikingesniu nei seniau tonu, M.Saakašvilis pažymėjo, kad šiuo metu Gruzijos prioritetas yra atstatyti savo ekonomiką ir sustiprinti demokratiją.
Jis akcentavo, kad Gruzija taip pat aktyviau sieks narystės Europos Sąjungoje, o ne NATO, prieš kurią Maskva ypač griežtai pasisako. Anot M.Saakašvilio, narystė NATO išlieka ilgalaikiu tikslu.
Konkurencija dėl principų
Anot M.Saakašvilio, mažiau už viską Gruzija norėjo įvaryti pleištą tarp Rusijos ir kitų pasaulio valstybių.
„Niekada negalėsime pralenkti Rusijos tankais. Tačiau galime konkuruoti dėl principų“, – kalbėjo Gruzijos vadovas. Jo nuostata, kad Rusija pradėjo konfliktą, įsiverždama į Pietų Osetiją, nepasikeitė. Kaip BBC tvirtino M.Saakašvilis, rugpjūtį įvykusio konflikto metu Tbilisis tik atsakė į Maskvos veiksmus. Rusija tuo tarpu dėl karo pradžios kaltina Gruziją.
Nepaisant to, kaip pastebi BBC korespondentas, piktą retorika, kurią M.Saakašvilis naudojo karui prasidėjus ir praėjus nemažai laiko po jo, pakeitė išlaikytas rugpjūčio mėnesio įvykių vertinimas. M.Saakašvilio nesuerzino net Rusijos prezidento Dimitrijaus Medvedevo teiginys, esą M.Saakašvilis yra „pamišęs“.
„Prezidentas D.Medvedevas pavadino mane „politiniu lavonu. Tačiau šis lavonas yra čia, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, jis sako kalbas ir susitinka su pasaulio lyderiais. Manau, kad kai kurie iš šių perdėjimų duoda priešingų rezultatų. Nėra alternatyvos dialogui, tačiau tam suprasti prireiks laiko ir mentaliteto pokyčių Kremliuje“, – sakė Gruzijos vadovas.
M.Saakašvilis nebuvo vienintelis, pasaulio lyderių susirinkimo JT Generalinėje Asamblėjoje metu svarstęs, ar šią vasarą Kaukaze įvykęs konfliktas neperžengė tarptautinių santykių ribų.
Niekada negalėsime pralenkti Rusijos tankais. Tačiau galime konkuruoti dėl principų, – kalbėjo Gruzijos vadovas. Tarp įvairių Europos valstybių užsienio reikalų ministrų įtarimai dėl tikrųjų Rusijos motyvų ir susirūpinimas, koks gali būti kitas Maskvos žingsnis, išlieka dideli. Net ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris, tarpininkavęs Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy ir D.Medvedevui pasirašant susitarimą dėl ugnies nutraukimo, nėra tikras, kur link juda krizė.
„Nenorėjome kariauti, todėl privalėjome pritarti kompromisams... Nemanykite, kad dižiuojuosi, jog pavyko pasirašyti tą dokumentą“, – grupei korespondentų sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras. – „Rusai, pasipriešino mums. Jiems būtų buvę nesudėtinga užimti Gruzijos sostinę. Jie tam buvo tinkamai pasiruošę...“.
B.Kouchneris taip pat pridūrė: „Pamatysime, ar tai spąstai, jei jie neįgyvendins susitarimų, kuriuos įsipareigojo įgyvendinti“.
Dabar vykstantis Rusijos išbandymas, kurį įdėmiai stebi visos Vakarų valstybės – plano buferinėje Gruzijos zonoje, esančioje prie šalies sienos su Pietų Osetija, dislokuoti Europos sąjungos stebėtojus – įgyvendinimas. Maskva sutiko atitraukti savo pajėgas iš šios Gruzijos teritorijos ir dislokuoti jas separatistiniuose Gruzijos regionuose.
„Rusai pastatė daug bunkerių. Pasižiūrėsime, ar iki spalio mėnesio pabaigos jie iš tiesų išardys patikrinimo postus“, – kalbėjo B.Kouchneris.
Jis taip pat pažymėjo, kad vien to nepakaks, nes Rusija vis dar priešinasi pradiniam ugnies nutraukimo susitarimui, kuriame numatyta, kad Maskva visas savo pajėgas sugrąžins atgal į iki konfliktines pozicijas Rusijos pietuose.
Vis dėlto B.Kouchneris nepamiršta ir pragmatizmo: „Europos Sąjunga nori išlaikyti dialogą su Rusija. Ji – didelė valstybė ir ji – mūsų kaimynė. Nenorime sugrįžti į Šaltąjį karą. Be to, mes esame Rusijos teikiamų energijos resursų vartotojai“.
Ar įmanoma Rusiją izoliuoti?
Taigi ką reikia daryti, kad Rusija pakeistų savo poziciją?
Rusai pastatė daug bunkerių. Pasižiūrėsime, ar iki spalio mėnesio pabaigos jie iš tiesų išardys patikrinimo postus, – kalbėjo B.Kouchneris. Didžios Britanijos užsienio reikalų sekretoriaus Davido Milibando įsitikinimu, Maskvai įtaką galima daryti per tarptautines rinkas. D.Milibandas atkreipė dėmesį į nuo šių metų gegužės mėnesio ypač krentančias Rusijos akcijų kainas. Jo įsitikinimu, diplomatinė izoliacija taip pat prisidėtų prie spaudimo Rusijai.
„Tik dvi vasltybės pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę – Rusija ir Nikaragva. Tai labai svarbu – pasaulis yra vieningas teritorinio šalies vientisumo klausimu“, – kalbėjo D.Milibandas.
Vis dėlto Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius taip pat akcentavo visų susirūpinimą, tvyrojusį visą savaitę Niujorke, neprarasti Rusijos kaip kartais vertingo partnerio tam tikrais klausimais.
„Esame labai suinteresuoti, kad Rusija prisidėtų prie kai kurių – ypatingai Irano – klausimų sprendimo. Mes nenorime silpnos ir pažemintos Rusijos. Visuomet stengėmės jai padėti“, – kalbėjo D.Milibandas.
Šis susirūpinimas buvo ypač akivaizdus Rusijai pagrasinus nesutikti su JT Saugumo Tarybos rezoliucija, numatančia sankcijas Iranui. Šiuo metu Kremlius laikosi nusistatymo, kad sankcijos Iranui duoda priešingus nei pageidaujama, rezultatus.
Bijodamos, kad nežlugtų tarptautinis spaudimas Iranui dėl pastarojo branduolinių ambicijų, JAV ir jos sąjungininkės Europoje visais įmanomais būdais bando susigrąžinti Rusijos palankumą ir išlaikyti JT Saugumo Tarybos vieningumo įspūdį.
