Prieš metus gruzinai visas jėgas, pykčius, kantrybę, jėgą ir lūkesčius sudėjo į parlamento rinkimus. Tuomet įtemptoje kovoje, panašėjusioje į pilietinę revoliuciją prieš Michailo Saakašvilio režimą, laimėjo dabartinio premjero Bidzinos Ivanišvilio vadovaujama partija „Gruzijos svajonė“. Tačiau panašu, kad lygiai per metus paprastų ir savo lūkesčius aistringai ginusių gruzinų svajonės subliūško ir šalį apėmė politinė apatija.
Reginos Jegorovos-Askerovos nuotr./Gruzinai rengiasi prezidento rinkimams |
Likus vos dviems dienoms iki prezidento rinkimų, kai pasibaigs dabartinio prezidento Michailo Saakašvilio era, sostinės gatvėse nešūkauja demonstrantai, nors esant bent mažiausiai progai gruzinai mėgsta išeiti su vėliavomis ir garsiakalbiais į aikštes.
Provincijoje darbas vyksta įprastu režimu, nors prieš metus apie jokį darbą nebuvo nė kalbos, visi automobiliais ir užsakytais autobusais traukė į Tbilisį ar didesnius šalies miestus.
Tuomet visi laukė pokyčių. Realių, žadėtų, išlauktų. Dabar iš 23 kandidatų į prezidentus sąrašo realiais vadinami trys: Georgijus Margvelašvilis iš valdančiosios koalicijos „Gruzijos svajonė“, buvęs parlamento pirmininkas Davidas Bakradzė iš opozicinės prezidentinės partijos Vieningas nacionalinis judėjimas (VNJ), ir buvusi parlamento pirmininkė bei buvusi prezidento Saakašvilio bendražygė, dabar partijos „Demokratinis judėjimas – Vieningoji Gruzija“ atstovė Nino Burdžanadzė.
Dar niekuomet per 4 gyvenimo šioje šalyje metus nemačiau šios tautos piliečių taip nejausmingai aptarinėjančių politinių reikalų. Paprastai Gruzijoje kiekvienas sutiktas žmogus, nuo turgaus prekeivio, taksisto ir namų šeimininkės iki valdininko ir universiteto profesoriaus, turi tvirtą politinę poziciją ir nuomonę. Ne visuomet pagrįstą ir argumentuotą. Bet visuomet aistringai ginamą ir išreiškiamą. Tačiau ne šįkart.
Daugelis gruzinų tiesiog nemato didesnio skirtumo tarp šių kandidatų į prezidentus, mat nei vienas jų neturi didesnio politinio svorio, aiškesnės politinės programos ir valstybės vadovo vizijos.
Štai G.Margvelašvilis yra premjero B.Ivanišvilio statytinis, D.Bakradzė – M.Saakašvilio įpėdinis. Tad nauja kova niekuomet ir nebuvo nauja. Už šių potencialių būsimųjų Gruzijos prezidentų stovi didesnės jų partijų jėgos. O Gruzijos visuomenė jau spėjo nusivilti ir viena, ir kita valdančiąja partija („Gruzijos svajonė“ ir VNJ). Burdžanadzė, anot pakeleivio autobuse ir daugelio politinių apžvalgininkų, neturi aiškios pozicijos, vis perbėga iš vienos pusės į kitą ir reikalinga tik politinei kovai tarp dviejų galiūnų paįvairinti.
Reginos Jegorovos-Askerovos nuotr./Gruzinai rengiasi prezidento rinkimams |
„Nežinau už ką balsuosiu. Gal tiesiog visus išbrauksiu. Pavargau kaip ir mūsų visa Gruzija nuo šitų neaiškių politinių žaidimų. Prieš metus galvojau, kad gal viskas pasikeis, juk į valdžią ateina naujas, protingas žmogus. Tačiau pažadų būta daug, o po metų nejaučiu, kad bent vienas jų būtų išpildytas. Blogiausia tai, jog tarp kandidatų nėra nepriklausomų ir nepartinių dėmesio vertų žmonių.
Daugelis yra kieno nors statytiniai. Tad iš tiesų, jei balsuočiau už G.Margvelašvilį – balsą atiduočiau B.Ivanišviliui, o jei pasirinkčiau D.Bakradzės pavardę – už M.Saakašvilį. O ką man daryti, kad nei vienu jų jau nebetikiu“, – pečiais gūžčioja politologijos studentas ketvirtakursis.
Reginos Jegorovos-Askerovos nuotr./Gruzinai rengiasi prezidento rinkimams |
Nuobodžios diskusijos
Ikirinkiminė apatija jaučiama ne tik Gruzijos miestų ir kaimų gatvėse, ji apėmė ir televizijos debatus bei vietos dienraščių puslapius.
Diskusijos vangios, dažnai atrodo be gilesnės minties ir politinės linijos.
Prieš kelias dienas tiesioginiame eteryje vykusiuose televizijos debatuose kandidatai į prezidentus turėjo trumpai pristatyti tautai savo programas pagal keturis pagrindinius Gruzijai aktualius punktus: šalies kursas užsienio politikoje, teritorinio vientisumo problemos sprendimo būdai, ekonominė Gruzijos plėtra ir prezidento bendradarbiavimas su vyriausybe bei parlamentu.
Pagal prezidento M.Saakašvilio priimtas konstitucines pataisas, po šių rinkimų Gruzijoje kai kurios prezidento galios bus apribotos ir perduotos parlamentui.
Užsienio politikos klausimais visi kandidatai į prezidentus buvo vieningi: Gruzija ir toliau turėtų orientuotis į Europą ir euroatlantines struktūras, o dialogas su Rusija – būtinas, tačiau neturėtų kenkti nei šalies ekonominei bei politinei plėtrai, nei jos prestižui. G.Margvelašvilis pabrėžė, jog būtent jo partijai esant valdžioje Gruzija grįžo prie dialogo su Rusija, sumažino tvyrojusią politinę įtampą tarp šalių ir atnaujino prekybinius ryšius.
Be to, pasak politiko, Gruzija neprarado savo eurointegracinių siekių ir Vakarų pasaulio vertybinių tikslų. Savo ruožtu D.Bakradzė teigė turintis didelę patirtį derybose su Rusija ir gerai žinantis „koks turi būti dialogas su šia šalimi“. Politikas tikino esantis šiltesnių santykių su Rusija šalininkas.
Kitais klausimais kandidatai į prezidentus išsakė taip pat panašias nuomones: okupuotos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos ir toliau turėtų būti nepripažįstamos ir laikomos okupuotomis Rusijos, jų piliečiai turėtų būti skatinami grįžti po Gruzijos sparnu savanoriškai. Ekonominė šalies plėtra ir toliau turėtų būti orientuota į užsienio investicijų pritraukimą, mokesčių sistemos liberalizavimą ir naujų darbo vietų kūrimą. O štai prezidento ir vyriausybės bendradarbiavimas, anot kandidatų, turėtų būti aktyvesnis.
Nino Burdžanadzė šiuose televizijos debatuose nedalyvavo.
Reginos Jegorovos-Askerovos nuotr./Gruzinai rengiasi prezidento rinkimams |
Reginos Jegorovos-Askerovos nuotr./Gruzinai rengiasi prezidento rinkimams |
Favoritas
Georgijus Margvelašvilis ir Bidzina Ivanišvilis |
Gyventojų nuomonės tyrimų rezultatai rodo – ir dauguma politikos ekspertų sutinka – kad rinkimus turėtų laimėti G.Margvelašvilis. Nors savaime jis ir nėra stipri asmenybė, tačiau jo pagrindinis pranašumas tai, jog jis – ministro pirmininko statytinis. Būtent premjero B.Ivanišvilio rėmėjai ir rinkėjai surinks jam reikiamus balsus. O to gali ir pakakti laimėti rinkimams.
Simpatiškiausiu kandidatu Gruzijos politikos ekspertai vadina parlamentinės mažumos lyderį D.Bakradzę. Jis turi nemažai politinės patirties, moka deramai reprezentuoti šalį ir geriau nei daugelis supranta tarptautinius santykius bei valstybės reikalus. Tačiau jam koją taip pat gali pakišti tai, jog jis yra dabartinio prezidento, kurį dauguma gyventojų vertina neigiamai, statytinis.
Michailas Saakašvilis ir Davitas Bakradzė |
Nemažai politinės patirties yra sukaupusi ir N.Burdžanadzė. Tačiau, anot analitikų, N.Burdžanadzės rinkėjai – tie, kurie yra nusivylę valdančiąja „Gruzijos svajone“ ir nemėgsta VNJ. O tokių nėra labai daug, mat visuomenė iš esmės susiskaldžiusi į dvi politines stovyklas.
N.Burdžanadzė priklausė Gruzijos eksprezidento Eduardo Ševardnadzės aplinkai, o 2003 m. kartu su Zurabu Žvanija ir M.Saakašviliu tapo viena iš Rožių revoliucijos lyderių, tačiau 2008 m. pasitraukė į opoziciją.
Nino Burjanadzė |
Kad ir kas sekmadienį laimėtų Gruzijos prezidento rinkimus, euforijos ar pralaimėjimo skaudulių šalyje bus nedaug. Gruzinai šių rinkimų laukia kur kas ramiau nei prieš metus buvusiųjų. Jie atidžiau klausosi pažadų, kritiškiau vertina ir tikisi mažiau. Ekspertai pranašauja didelį rinkėjų aktyvumą, o meteorologai – gerą orą.
„Bent keletą metų mūsų tauta svajonėmis tikrai nebetikės“, – man susimokant už pomidorus ir agurkus pokalbį užbaigia vidutinio amžiaus gruzinė Izo.
Reginos Jegorovos-Askerovos nuotr./Gruzinai rengiasi prezidento rinkimams |