Jei Donaldas Trumpas laimės kitą mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus, jis gali greitai sumažinti Jungtinių Valstijų išlaidas gynybai Europoje, siekti primesti Ukrainai taikos susitarimą, pagal kurį jos teritorijos dalis liktų Rusijos rankose, ir net visiškai pasitraukti iš NATO, išskyrė analitikai.
Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad tokie žingsniai turėtų didelių pasekmių dalijimuisi žvalgybos informacija ir 5-ojo straipsnio – esminės NATO kolektyvinės savigynos nuostatos – funkcionavimui.
„Per pirmąją D.Trumpo kadenciją buvo atšauktos sutartys, sąjungininkams taikomi muitai ir giriamos autoritarinės vyriausybės. Europos lyderiai turi praktiškai ir prevenciškai sustiprinti Europos gynybą, saugumą ir atsparumą antrosios D.Trumpo prezidentavimo kadencijos atveju“, – rašėė vienas iš ataskaitos autorių Samas Goodmanas.
Šią ataskaitą parengė Naujosios diplomatijos projektas, kuriam patarinėja seras Davidas Manningas, buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Vašingtone, ir Friedricho Eberto fondas, susijęs su kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partija (SDP).
Ji paskelbta ketvirtadienį Londone įvyksiančio naujojo NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte, Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus Davido Lammy ir Ukrainos prezidento Volodymyo Zelenskio susitikimo išvakarėse.
D.Trumpas yra sakęs, kad jei laimės JAV rinkimus, jis pasakys Ukrainai, kad ji turi sudaryti susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Liko tik trys mėnesiai įtikinti jį, kad taikos kaina, kurios greičiausiai reikalaus Kremlius, yra nepriimtina, tvirtino ataskaitos autoriai.
„Siekiant sušvelninti antrojo D.Trumpo prezidentavimo poveikį, NATO šalys turėtų paremti sąjungininkų daugiašalės skolinimo institucijos, praktiškai NATO banko, sukūrimą“, – analitikus cituoja „The Guardian“.
Manoma, kad tai galėtų „padėti valstybėms sutaupyti milijonus būtiniausios įrangos įsigijimui, siūlyti mažas paskolų palūkanas Aljanso narėms ir įdiegti naują finansavimo liniją su ilgesniais grąžinimo terminais. Toks bankas būtų finansuojamas iš pradinių NATO narių įnašų mainais į įstatinį kapitalą“.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Jungtinė Karalystė turėtų pasirengti pasirašyti arba atnaujinti saugumo susitarimus su Vokietija, Europos Sąjunga ir Prancūzija. Susitarimai galėtų apimti priešraketinės gynybos sistemų, degalų papildymo ore, orlaivių techninės priežiūros, oro transporto pajėgumų ir bendrų kibernetinių pajėgumų plėtojimą.
Taip pat siūloma Londonui garantuoti, kad jis dalysis žvalgybos informacija, gauta iš Aljanso „Penkios akys“, kuriame dalyvauja JAV, JK, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija.
Analitikai įvardijo ir kitas grėsmes, kurias gali sukelti D.Trumpo pergalė rinkimuose: JAV ir Europos diplomatinio bendravimo nutrūkimas, JAV karių ir karinio turto išvedimas iš Europos ir visuotinis muitų įvedimas, dėl kurio žlugtų Pasaulio prekybos organizacija.
Autoriai prognozuoja, kad D.Trumpo taikos planas Ukrainai greičiausiai žlugs, nes Rusija nori daugiau, nei D.Trumpas įsivaizduoja, o pasipriešinimą tariamai kapituliacijai jam gali būti per sunku ignoruoti.
Dr. Jade McGlynn, viena iš ataskaitos autorių iš „Naujosios diplomatijos projekto“, pažymėjo, kad „Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Europos lyderiai jau dabar turi aktyviai svarstyti priemones, kaip prevenciškai paremti Ukrainą tuo atveju, jei lapkritį D.Trumpas būtų perrinktas.“
Jos teigimu, nors D.Trumpas turės ribotas politines galimybes manevruoti Ukrainos politikos srityje, kai kalbama apie mirtinos pagalbos teikimą, strateginį dviprasmiškumą ir diplomatinius svertus, jis gali siekti pakenkti NATO aljansui ir pasinaudoti savo „taikos planu“, kad apribotų tolesnę pagalbą Ukrainai.