„Dalstrojaus“ lageriuose Sovietų Sąjungos valdžia kalino per 5000 Lietuvos piliečių. Jų kelias iš Lietuvos buvo toks: iš Naujosios Vilnios gyvuliniuose vagonuose geležinkeliu iki Nachodkos arba Vanino (10200-10400 km), po to laivu iki Magadano (1400-2550 km), Egvekinoto (4000 km), Peveko (5250 km), Ambarčiko (5500 km) ir kitų „Dalstrojaus” uostų Kolymoje, iš kurių kaliniai būdavo paskirstomi į konkrečius lagerius.
Jakutijos naujienų agentūra JASIA praneša, kad tokį pasiūlymą per Tomponsko rajono lagerių istorinio paveldo pristatymą pateikė Topolinojės kaimo vadovė Nadežda Kladkina-Klišeiko.
GULAG'as šiuo metu turi galimybę tapti Jakutijos privalumu pritraukiant turistus, jis gali tapti mokslinių tyrimų ir ekskursijų objektu.
Lageriai užėmė apie trečdalį Jakutijos teritorijos. Iš viso joje buvo 105 lageriai. Jie buvo įkurti atšiauriausio klimato rajonuose – Ledynuotojo vandenyno pakrantėse, Lenos, Janos, Kolymos upių deltose, prie Čiukotkos ir Magadano sričių sienų.
„GULAG'as šiuo metu turi galimybę tapti Jakutijos privalumu pritraukiant turistus, jis gali tapti mokslinių tyrimų ir ekskursijų objektu, – sakė Jakutijos Verslo ir turizmo plėtojimo ministrė Jekaterina Kormilicyna. – Stebėdami įvykius Ukrainoje matome, kaip svarbu yra saugoti savo istorines vertybes. Šis projektas leis saugoti ne tik respublikos bei rajono, bet ir visos šalies istorinį palikimą“.
Per pasitarimą buvo rekomenduota bendradarbiauti įkuriant turistinius lagerius prie Olčano, Ilnekano ir Delinjės upių. Čia sovietmečiu kaliniai išgaudavo auripigmentus – „aukso“ spalvos mineralus, kurie naudojami dažų ir nuodų gamyboje.
GULAG'as – Glavnoje upravlenije lagerej ir mest zakliučenija (GULAG) – Lagerių ir įkalinimo vietų vyriausioji valdyba. Tai buvo NKVD (Sovietų Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisariato) padalinys, kurio paskirtis buvo 1934-1960 metais valdyti įkalinimo vietas atšiauriu klimatu pasižyminčiuose atokiuose Sovietų Sąjungos rajonuose, kur buvo kalinami milijonai žmonių iš visos Sovietų Sąjungos.
Gulagą sudarė 53 lagerių valdybos, kurios valdė tūkstančius lagerių skyrių ir punktų, 425 kolonijas bei daugiau nei 2000 specialiųjų komendatūrų.
Lageriuose drauge kalėjo politiniai kaliniai ir kriminaliniai nusikaltėliai. Jie buvo verčiami dirbti pačius sunkiausius darbus, buvo prastai maitinami ir masiškai mirė nuo nepakeliamo darbo, prasto maisto, atšiauraus klimato ir ligų. Stalino laikais lageriuose buvo įkalinta apie 30 mlijonų žmonių. Antrojo pasaulinio karo metu lageriuose buvo apie 10–12 milijonų žmonių – apie 5 proc. visų Sovietų Sąjungos gyventojų.
