Kaip straipsnyje, kurį išspausdino laikraštis „Süddeutsche Zeitung“, rašo G.Grassas, per visą gyvenimą jis jau trečią kartą sulaukia draudimo atvykti į kokią nors šalį. Anksčiau jam buvo uždrausta atvykti į Rytų Vokietiją ir Mianmarą, kas „buvo normali šių diktatoriškų režimų praktika“, primena rašytojas.
„Dabar taip pat elgiasi demokratinės šalies ministras“, – pareiškė G.Grasas. Rašytojas dar pridūrė, kad draudimo motyvai ir bendra Izraelio valdžios pozicija jam primena analogiškus Ericho Mielke, 42 metus vadovavusio „Stasi“, veiksmus.
Izraelio vyriausybė uždraudė G.Grassui įvažiuoti į šalį netrukus po to, kai rašytojas publikavo eilėraštį „Apie ką būtina pasakyti“. Šiame eilėraštyje G.Grassas neigiamai vertina prieš Iraną nukreiptą Izraelio politiką, vadina Izraelį „trapios taikos griovėju“ ir kviečia pasaulinę bendruomenę vienodai vertinti tiek Izraelio, tiek ir Irano branduolines programas.
Be draudimo atvykti į šalį, Izraelio vyriausybė pasiūlė iš G.Grasso atimti Nobelio literatūros premiją, kuri jam buvo įteikta 1999 metais. Premiją skyrusios Švedijos akademijos atstovai pareiškė, kad nemato jokio pagrindo tokio pasiūlymo įgyvendinimui, nes apdovanojimas rašytojui buvo skirtas už jo nuopelnus literatūrai.
