Šalyje tebėra skausmingai prisimenamas birželį įvykęs išsiveržimas, nušlavęs keletą aplinkinių kaimų ir pražudęs beveik 200 žmonių. Dar 235 gyventojai dingo.
Vulkanologijos instituto direktorius Pablo Oliva sakė, kad iki pirmadienio vakaro ugnikalnio aktyvumas smarkiai sumažėjo.
Gvatemalos krizių valdymo agentūros CONRED atstovas Davidas de Leonas anksčiau sakė kad buvo nutarta evakuoti Eskuintlos savivaldybę ir kitus du rajonus. Apie 4 000 žmonių dėl visa pikta pasitraukė į laikinus prieglobsčius.
Atstovas sakė, kad sekmadienį ryte prasidėjęs išsiveržimas nuolat stiprėjo, todėl buvo nuogąstaujama dėl tūkstančių žmonių, gyvenančių ant 3 763 metrų aukščio kalno šlaitų.
Pelenų stulpas buvo iškilęs maždaug į kilometro aukštį virš kraterio, o teritorijose į vakarus nuo ugnikalnio, esančio už 35 km nuo sostinės Gvatemalos, krito pelenai ir įkaitę akmenys, nurodė CONRED.
Galiausiai ugnikalnio aktyvumas grįžo į įprastą lygį, bet evakuotų asmenų buvo paprašyta elgtis atsargiai ir namo autobusais grįžti tik antradienį.
Per ankstesnį išsiveržimą spalio 12–13 dienomis iš ugnikalnio sklido garsūs trenksmai ir tekėjo lava. Tąsyk dėl visa pikta buvo evakuoti 62 gyventojai, taip pat buvo uždarytas ugnikalnį juosiantis plentas.
Daugelis pirmadienį evakuotų žmonių sakė bijantys, kad gali pasikartoti pražūtingas išsiveržimas, koks įvyko birželį.
„Bijojome, todėl ir evakavomės“, – sakė Miriam Garcia iš Rodeo kaimo, per birželio išsiveržimą beveik nenukentėjusį.
Kitas šios gyvenvietės gyventojas, Oscaras Juarezas, pabrėžė: „Reikia kuo greičiau pasitraukti, nes kai (vulkaninė medžiaga) priartėja, nebelieka laiko išvykt – net jeigu bėgate – nes ji juda labai greitai.“
Dviejų kitų Gvatemalos ugnikalnių – Pakajos ir Santiagito – aktyvumas pastaraisiais mėnesiais taip pat padidėjo, bet į išsiveržimus neperaugo.
