Fuego ugnikalnis, kurio pavadinimas ispaniškai reiškia ugnį, išsiveržė sekmadienio naktį. Kalno šlaitais liejosi lava, o vulkaniniai pelenai kilo į 2 km aukštį. Vėjas pelenus nešė už 35 km esančio Gvatemalos miesto link.
Dėl pelenų ryte buvo uždarytas Auroros tarptautinis oro uostas, esantis už 6 km į pietus nuo sostinės. Mažiausiai du atskrendantys lėktuvai buvo nukreipti kitur, sakė šaltiniai.
Apie pietus, pasikeitus vėjo krypčiai, oro uostas buvo vėl atidarytas.
Imantis atsargumo priemonių taip pat buvo uždarytas kelias, jungiantis pietinius ir centrinius šalies regionus, pranešė pareigūnai. Sekmadienį po pietų, ugnikalnio išsiveržimui susilpnėjus, kelias buvo vėl atidarytas.
Ugnikalnis yra už maždaug 16 km nuo vaizdingos buvusios sostinės Antigvos, pritraukiančios daugybę turistų.
Fuego ugnikalnis išsiveržia vidutiniškai kas 4–5 metus. 2018-aisiais per išsiveržimą liejosi lavos upės, nuniokojusios San Migel Los Loteso kaimą. Tuomet žuvo 215 žmonių, o dar maždaug tiek pat dingo.
Pareigūnai paskelbė atidžiai stebintys naujausią išsiveržimą, bet gyventojų neevakavo.
Vietos gyventojai vėlai šeštadienį pastebėjo staigų lavos išsiliejimą, raudonai nušvietusį nakties dangų.
„Žmonės čia prie to pripratę ir žiūri į tai kaip į normalų dalyką“, – naujienų agentūrai AFP sakė 28 metų majų ūkininkas Demetrio Pamalas.
Daugelis vietos šeimų laiko parengtas kuprines su maistu, vandeniu, vaistais trims dienoms ir žibintuvėliu, kad prireikus galėtų iškart evakuotis.
Sekmadienį po pietų Gvatemalos vulkanologijos institutas paskelbė, kad ugnikalnio „veikla susilpnėjo“ ir kad po kelių santykinės ramybės valandų išsiveržimą bus galima laikyti pasibaigusiu.
Gvatemaloje yra dar du aktyvūs ugnikalniai – Santjagito šalies vakaruose ir Pakajos pietuose.
Fuegas yra šalia neaktyvaus Akatenango ugnikalnio.
Ne taip kaip Pietų Amerikos Andų ugnikalniai, Gvatemalos kalnai dėl šiltesnio Centrinės Amerikos klimato nėra padengti sniegu. Centrinėje Amerikoje yra per 100 ugnikalnių ir dauguma jų yra labai populiarūs tarp turistų.
