Gvatemalos laikraščio įkūrėjas nuteistas šešerius metus kalėti

Teismo procesą pasmerkė spaudos laisvės grupės.

Teisėjas Otto Valvertas nusprendė, kad bausmė Jose Rubenui Zamorai Marroquinui negali būti pakeista.

Jis taip pat nubaudė J.R.Z.Marroquiną 37 500 JAV dolerių (apie 34 700 eurų) bauda, t.y. suma, kurią jis kaltinamas išviliojęs iš verslininkų mainais už tai, kad jo laikraštis „El Periodico“, uždarytas praėjusį mėnesį po beveik trijų dešimtmečių veiklos, neskelbtų apie juos nepalankios informacijos.

Tiek prokuratūra, kuri prašė skirti 40 metų laisvės atėmimo bausmę, tiek J.R.Z.Marroquinas teigė, kad pateiks apeliacinį skundą.

66 metų J. R. Z. Marroquinas neigia jam pateiktus kaltinimus. Trečiadienį jis apkaltino teisingumo sistemą pažeidžiant jo teises ir pavadino prezidentą Alejandro Giammattei vagimi.

J.R.Z.Marroquinas jau beveik 11 mėnesių sėdi už grotų ir laukė teismo dėl bylos, kurioje, pasak žiniasklaidos organizacijų, kėsinamasi į žodžio laisvę.

Teismo procesas vyko vykstant platesnio masto susidorojimui su vyriausybės priešininkais keliose srityse prieš šį mėnesį numatomus prezidento rinkimus.

„Zamoros byla yra dar vienas žingsnis diktatūros įtvirtinimo link. Teisinės valstybės principai pažeisti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ teigė Lotynų Amerikos teisių grupės WOLA atstovė Ana Maria Mendez.

Amerikos žmogaus teisių komisijos specialusis pranešėjas saviraiškos laisvės klausimais Pedro Vaca sakė, kad keli žurnalistai, kurie rašė apie J.R.Z.Marroquino bylą, yra tiriami.

„Pranešimų apie spaudos baimę ir savicenzūrą Gvatemaloje pasitaiko kasdien“, – sakė P.Vaca.

„Baudžiamasis persekiojimas“

Pernai liepą J.R.Z.Marroquinas buvo suimtas dėl kaltinimų pinigų plovimu, šantažu ir prekyba poveikiu, tačiau pripažintas kaltu tik dėl pirmojo kaltinimo.

Atvykęs į teismą surakintas antrankiais J.R.Z.Marroquinas žurnalistams sakė, kad jo žmona Minayu Marroquin antradienį išvyko iš Gvatemalos, bijodama būti suimta, pas ištremtą į Jungtines Valstijas sūnų.

J.R.Z.Marroquinas teigia, kad pinigai, kurių išviliojimu jis kaltinamas, buvo gauti pardavus meno kūrinį, kad būtų finansuojamas laikraštis, kuris dėl jo arešto atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje.

J.R.Z.Marroquinas, pelnęs tarptautinių apdovanojimų už savo laikraščio tiriamąją žurnalistiką, kaltina A.Giammattei ir generalinę prokurorę Marią Consuelo Porras bandymu nutildyti jį už vyriausybės korupcijos atskleidimą.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) įspėjo, kad Gvatemala ketina sunaikinti spaudos laisves, o Amerikos spaudos asociacija pasmerkė bylą prieš „El Periodico“ kaip raganų medžioklę.

Jungtinės Valstijos taip pat išreiškė susirūpinimą, teigdamos, kad Gvatemalos vyriausybė „kriminalizuoja žurnalistų ir pilietinės visuomenės darbą“.

Vašingtonas įtraukė M.C.Porras į „korumpuotų veikėjų“ sąrašą už tai, kad ji trukdė su mafija kovojančiam prokurorui, o vėliau jį atleido.

1996 metais įkurtas „El Periodico“ buvo uždarytas praėjusį mėnesį, motyvuojant „baudžiamuoju persekiojimu ir ekonominiu spaudimu“. Jo žurnalistai ir apžvalgininkai taip pat figūruoja tyrimuose, keli jų pabėgo iš Gvatemalos.

Šioje Centrinės Amerikos šalyje taikinys yra ne tik žiniasklaida.

Buvo sulaikyti keli buvę kovos su korupcija prokurorai ir Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (CICIG), Jungtinių Tautų remiamos organizacijos, padėjusios atskleisti kelis korupcijos skandalus, nariai.

2019 metais vyriausybė komisiją uždarė.

Daugelis buvusių prokurorų šiandien gyvena tremtyje, teigdami, kad tapo persekiojimo ir keršto už savo darbą aukomis.

Favoritu laikomas kandidatas birželio 25 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose Edmondas Muletas neseniai naujienų agentūrai AFP sakė manantis, kad Gvatemala pamažu pereina prie autoritarinio modelio.

„Kol kas nesakau, kad tai yra diktatūra, bet taip, tai yra autoritarinė valdžia, panašiai kaip Nikaragvoje“, – sakė jis.

Gvatemalos teismai diskvalifikavo tris pagrindinius pretendentus į prezidento postą.