48 metų australui Amerikoje gresia teisminis persekiojimas pagal 18 kaltinimo punktų, iš kurių 17 grindžiami Šnipinėjimo įstatymų, taip pat iki 175 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vašingtono prašymas perduoti J.Assange'ą bus nagrinėjamas kitą pirmadienį Vulidžo Karūnos teisme. J.Assange'as šiuo metu yra laikomas griežto režimo Belmaršo kalėjime Londono pietryčiuose.
Laiške, skirtame medicininiam žurnalui „The Lancet“, 117 gydytojų terapeutų ir psichologų iš 18 šalių rašo, kad kalėjime J.Assange'as yra „kankinamas“.
„Smerkiame J.Assange'o kankinimą. Smerkiame, kad iš jo atimta pagrindinė jo teisė į sveikatos apsaugą“, – rašoma žurnalo išspausdintame laiške.
„Nuo 2015 metų, kai gydytojai pradėjo vertinti pono J.Assange'o būklę Ekvadoro ambasadoje, medikų ekspertų nuomonė ir gydytojų skubios rekomendacijos yra nuolat ignoruojamos“, – nurodoma jame.
JT specialusis pranešėjas kankinimo ir kito žiauraus ar asmens orumą žeminančio elgesio klausimais Nilsas Melzeris ne kartą perspėjo, kad pastebimi ryškėjantys J.Assange'o patiriamo psichologinio smurto ženklai.
Pernai dėl pašlijusios sveikatos J.Assange'as buvo trumpam perkeltas iš kalėjimo į gydymo įstaigą.
Londono Vestminsterio magistratų teismas buvo priverstas atidėti virtinę parengtinių teismo posėdžių, nes J.Assange'as negalėjo juose dalyvauti per vaizdo ryšį.
„Mūsų prašymas yra paprastas: mes raginame vyriausybes baigti pono Assange'o kankinimą ir užtikrinti jam galimybę gauti geriausią įmanomą medicininę pagalbą, kol dar nėra per vėlu“, – sakoma gydytojų laiške.
Žiniasklaidos peticija
Septynerius metus trukęs J.Assange'o slapstymasis Ekvadoro ambasadoje Londone baigėsi praėjusių metų balandį, kai Kitas atšaukė jam suteiktą prieglobstį, o britų policijos pareigūnai jį suėmė pagal JAV ekstradicijos prašymą.
Iš pradžių jo perdavimo reikalavo Švedija, kur vyko dabar jau oficialiai nutrauktas tyrimas dėl įtariamo išžaginimo.
J.Assange'as seniai įtarė, kad galiausiai jo perdavimo pareikalaus Vašingtonas dėl „Wikileaks“ paviešintų slaptų Pentagono dokumentų, atskleidusių įtariamus JAV karo nusikaltimus Afganistane ir Irake.
J.Assange'o šalininkai jį laiko bebaimiu viešintoju paslapčių, susijusių su įtariamais JAV pajėgų įvykdytais kankinimais ir nusikaltimais bei jų dangstymu.
Kritikai jį kaltina pataikaujant tokiems autoritariniams lyderiams kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir sukėlus pavojų JAV operatyvinių darbuotojų bei užsienio informatorių, kurių pavardes paviešino, gyvybėms.
Žiniasklaidos laisvės organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) pirmadienį paskelbė atskirą peticiją, kurioje kaltina JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją „kerštaujant už (J.Assange'o) pagalbą tarptautinei žiniasklaidai atskleisti, kaip Jungtinės Valstijos vykdė savo karus“.
„Šių dokumentų publikavimas žiniasklaidoje buvo akivaizdžiai viešasis interesas, o ne šnipinėjimo aktas“, – sakoma internete paskelbtoje peticijoje.
„Juliano Assange'o indėlis į žurnalistiką yra nenuginčijamas“, – nurodoma joje.
Iki pirmadienio popietės ši peticija buvo surinkusi beveik 20 tūkst. parašų.
