„Aiškiai matome, kad kalbant apie atgrasymo politiką būtina stiprinti pajėgas Baltijos regione. Esama aiškių planų, kaip tai padaryti iškilus būtinybei... Estijoje viskas parengta NATO greitojo reagavimo pajėgų, kurias sudarytų iki 5 tūkst. karių, atvykimui“, – sakė jis pirmadienį visuomeninio transliuotojo ERR portalui.
„Tapoje yra teritorija sąjungininkams priimti. Ten galima sandėliuoti įrangą, ginklus ir išdalyti juos daliniams“, – sakė K.Salmas.
Pasak kanclerio, niekas neliks be stogo virš galvos.
„Jeigu neliks vietų kareivinėse, žmones bus galima įkurdinti specialiuose gyvenamuosiuose konteineriuose ir palapinėse. Jeigu sąjungininkams tektų ilgiau pasilikti Estijoje, būtų pastatytos kareivinės“, – sakė jis.
K.Salmas priminė, kad sprendimas Estijoje nuolatiniu pagrindu dislokuoti 1 200 karių NATO kovinę grupę buvo priimtas per Aljanso viršūnių susitikimą Varšuvoje 2016-ųjų birželį, o kitų metų balandį sąjungininkai jau atvyko į Estiją.
„Per tą laiką mums pavyko sukurti infrastruktūrą. Greitas ir didžiulis istorinis pasiekimas. Nė kiek neabejoju, kad pakartotume tai, jei artimiausiu metu iškiltų būtinybė“, – sakė kancleris.
