„Nėra sąskaitos, kurioje registruojamos skolos NATO“, – sakoma U.von der Leyen, kuri yra artima kanclerės Angel os Merkel sąjungininkė, pareiškime.
Jame taip pat pažymima, kad išlaidos NATO neturėtų būti vienintelis kriterijus vertinant Vokietijos karines pastangas.
Šeštadienį D.Trumpas parašė tviteryje: „Vokietija skolinga didžiules pinigų sumas NATO, ir Jungtinėms Valstijoms turi būti daugiau mokama už galingą – ir labai brangią – gynybą, kurią jos teikia Vokietijai!“
Penktadienį susitikę JAV Baltuosiuose rūmuose abu lyderiai neatrodė sugebėję rasti bendro požiūrio į daugelį klausimų, tarp jų ir NATO bei gynybos finansavimą.
A.Merkel sakė, kad Berlynas yra įsipareigojęs karines išlaidas padidinti iki NATO šalių 2014-aisiais oficialiai sutarto lygio – 2 proc. bendrojo vidaus produkto – per 10 metų.
Vokietija, dėl savo vaidmens per praėjusius karus linkusi geriau patylėti kalbant apie gynybos reikalus, šiuo metu gynybai skiria 1,2 proc. BVP.
U.von der Leyen sekmadienį pažymėjo, kad didesnės kariniams tikslams skirtos lėšos bus panaudojamos ne tik NATO, bet ir JT bei Europos taikdariškoms misijoms bei prisidedant prie kovos su grupuotės „Islamo valstybė“ džihadistais.