Į Valstybės departamentą, kur buvo atidengtas jos oficialus portretas, grįžusi H. Clinton savo kalbos metu mestelėjo pastabą: „Labai gaila, Vladimirai. Tu pats tai užsitraukei.“
„Tai buvo toks ginčytinas klausimas. Ir mes visada sakėme, kad žmonės nėra verčiami stoti į NATO, jie patys renkasi ir nori prisijungti prie NATO“, – sakė ji.
Rusijai 2022-ųjų vasarį įsiveržus į Ukrainą, norą prisijungti prie Vakarų aljanso, kurio narės įsipareigoja ginti viena kitą užpuolimo atveju, išreiškė Suomija ir Švedija.
Kaip motyvą pradėti karą, kurio metu ukrainiečiai sulaukia stiprios Vakarų paramos, įskaitant milijardus dolerių (eurų) ginklams, V. Putinas nurodė Kyjivo siekį įstoti į Aljansą, kurį apkaltino grėsmę Rusijos saugumui keliančiu plėtimusi į Rytus.
Tarptautinė bendruomenė pasmerkė invaziją kaip neapgalvotą ir neišprovokuotą, atsakė beprecedentėmis sankcijomis.
H. Clinton 2009 metais pradėjo eiti tuometinio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos diplomatijos vadovės pareigas ir iškart ėmėsi pastangų atkurti santykius su Rusija. Jiems pakenkė ankstesniais metais Maskvos įvykdytas Sakartvelo užpuolimas.
Tačiau iki jos kadencijos pabaigos santykiai smarkiai pablogėjo. 2012 metais V. Putinas apkaltino ją asmeniškai kursčius protestuoti Rusijos opozicijos lyderius, atmetusius parlamento rinkimų, kuriuose jo partija iškovojo pergalę, rezultatus.
2016 metais H. Clinton buvo Demokratų partijos kandidatė prezidento rinkimuose, kuriuos neženkliai pralaimėjo Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui). Senato komisija vėliau padarė išvadą, kad Maskva siekė kištis į rinkimus, kad padėtų D. Trumpui laimėti.
