Didžiausias Europoje
Didžiulių mastų projektas pradėtas įgyvendinti 1997 metais, kai HafenCity plėtros valdymui buvo įsteigti uostas ir vietinė plėtros bendrovė (GHS). Nuo 2004 metų kompanija žinoma kaip „HafenCity Hamburg GmbH“, būtent ji sudaro sutartis su nekilnojamo turto vystytojais, atsako už viešuosius ryšius ir komunikaciją.
Įspūdingos konversijos projekto apimtys kalba pačios už save. HafenCity apima 700.000 kv.m. gyvenamosios paskirties objektų, apie 1.100.000 kv.m. yra biuro patalpos, biurai. Komercinės ir viešosios poilsio zonos pirmuosiuose aukštuose (pvz., mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo paslaugos) užima 215.000 kv.m., o švietimo, akademiniai, kultūros ar laisvalaikio objektai driekiasi 310.000 kv.m.
M.Statulevičius pabrėžė, kaip svarbu išspręsti daugiafunkciškumo klausimus, nes tada objektas tampa patrauklus ir verslui, ir sukuria papildomus traukos centrus gyventojams.
M.Statulevičius pabrėžė, kaip svarbu išspręsti daugiafunkciškumo klausimus, nes tada objektas tampa patrauklus ir verslui, ir sukuria papildomus traukos centrus gyventojams. Geru tokiu pavydžiu gali tapti Šiaurės miestelis Vilniuje, čia gyvenantieji turi viską, ko reikia visaverčiam gyvenimui – nuo prekybos centrų, darželių, iki restoranų ar išskirtinių parduotuvių.
Nuo idėjos iki didžiausios projekto
Kaip minėta, apie ketinimą įgyvendinti HafenCity buvo paskelbta 1997 metais. Po trejų metų Senate jau buvo priimtas projekto bendrasis planas. Tais pačiais 2000-aisiais pradėta imtis infrastruktūros priemonių kūrimo, teritorijos tvarkymo, įmonių perkraustymo. Prabėgus dar trejiems metas pereita prie intensyvios pastatų statyba (Am Sandtorkai / Dalmannkai kvartalai).
2007 statybos palietė ir centrinį Überseequartier rajoną. O 2007-aisiais žengtas dar vienas svarbus žingsnis – U4 metro linijos statybos pradžia, o po kelerių metų buvo visiškai užbaigtas pirmasis gyvenamasis rajonas. 2010 metais HafenCity projektas pagaliau pristatytas viešai, taip pat aptartas rytų HafenCity dalies bendrasis planas.
2012 metais startavo ir planuotasis metro. o 2013-ais HafenCity teritoriją praturtino ir universitetas.Sėkmingai įgyvendintas projektas tik įrodo verslininkų prisijungimo prie tokių iniciatyvų naudą. Net 77 proc. Hafencity investicijų yra privačios, 23 proc. lėšų pridėjo valstybė.
„Viešosios ir privačios partnerystės principas užsienyje taikomas plačiau, nei Lietuvoje. Idealu, kai savivaldybė ir Vyriausybė turi aiškius planus, kokių objektų jiems reikės ateityje – pavyzdžiui, pertvarkyti uosto ar buvusių sandėlių teritoriją, pastatyti numatytą kiekį darželių, mokyklų, ar muziejų ir pan, tuomet verslas gali konkuruoti ieškodamas geriausių sprendimų, siūlyti idėjas. Taip išlošia visi, tačiau pas mus susiformavusios praktikos dar nėra, viskas dažniau daroma ad hoc“, – kalba M. Statulevičius.
Aplinkos ministerija primena, kaip svarbu reguliuoti plėtimosi į priemiesčius mastus bei saugotų gamtos išteklius. Vidinė miestų plėtra padeda neefektyvias, taršias teritorijos paversti visuomenei patraukliais objektais ar gyvybingomis viešosiomis erdvėmis. Tai ne tik gerina žmonių gyvenimo kokybę, daro miestą daugiafunkciškesnį, bet ir stabdo intervenciją į gamtą.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
