Buvusiam Kosovo išlaisvinimo armijos (KIA) vadui Salihui Mustafai iškelta virtinė kaltinimų, įskaitant kaltinimus žmonių kankinimu ir žudymu.
S.Mustafa buvo areštuotas prieš metus Kosove ir perduotas Nyderlandams, kad stotų prieš Europos Sąjungos palaikomą Kosovo specialiųjų bylų kolegiją, įkurtą nagrinėti įtariamus nusikaltimus, įvykdytus per etninių albanų KIA kruvinas kovas, siekiant atsiskyrimo nuo Serbijos 1998–1999 metais.
S. Mustafai pareikšti kaltinimai dėl tokių karo nusikaltimų kaip savavališkas sulaikymas, žiaurus elgesys su žmonėmis, mažiausiai šešių žmonių kankinimas ir vieno žmogaus nužudymas kalinimo įstaigoje Zlašo mieste Kosove 1999 metų balandžio mėnesį. Jo aukas KIA kovotojai kaltino bendradarbiavus su serbais arba nepalaikius jų armijos, sakoma kaltinime.
Teismo proceso pradžioje pirmininkaujanti teisėja Mappie Veldt-Foglia (Mapi Veldt Folija) pateikė teisinių procesinių veiksmų istoriją ir kaltinamajam pareikštus kaltinimus. S. Mustafa anksčiau vykusiame teismo posėdyje nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų.
Tarp teismo laukiančių kitų buvusių sukilėlių lyderių yra buvęs Kosovo prezidentas Hashimas Thaci, pernai atsistatydinęs iš pareigų, kad galėtų pats gintis Hagos teisme dėl karo nusikaltimų.
Per 1998–1999 metais vykusį karą už Kosovo nepriklausomybę nuo Serbijos žuvo per 10 tūkst. žmonių, daugiausia Kosovo albanų. Dar daugiau nei 1 600 asmenų likimas lieka nežinomas. Karas baigėsi įsikišus NATO, kurios pajėgos 78 dienas bombardavo serbų karių pozicijas ir privertė juos atsitraukti.
Kosovas, kurio dauguma gyventojų yra etniniai albanai, 2008 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Belgrado. Daugelis Vakarų valstybių pripažino tą žingsnį, tačiau Serbija ir jos sąjungininkės Rusija bei Kinija to nepadarė.
Buvęs JT karo nusikaltimų tribunolas jau nuteisė keletą etninių serbų dėl jų nusikaltimų Kosovo kare.
