Pareigūnai mano, kad prieš sustabdant šią epidemiją bus užfiksuota daugiau užsikrėtimo atvejų.
Pagrindinis choleros židinys buvo į šiaurę nuo Port o Prenso, pernai sausio 12 dieną patyrusio stipriausius požeminius smūgius, tačiau humanitarinės pagalbos agentūros ėmėsi priemonių, kad liga neišplistų sostinėje esančiose perpildytose be pastogės likusių žmonių stovyklose.
Ši choleros epidemija tapo didžiausia medicinos problema, kilusia neturtingoje ir dažnai stichinių nelaimių niokojamoje Karibų jūros šalyje, kurioje pastarasis katastrofinis žemės drebėjimas nusinešė apie 300 tūkst. žmonių gyvybių.
Cholera užsikrėtę žmonės netenka daug skysčių ir negydomi gali mirti per kelias valandas.Ji taip pat tapo pirmąja Haityje per pastarąjį šimtmetį, nurodė Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Kol kas nė vieno šios ligos atvejo nebuvo patvirtinta griuvėsiais užverstoje Haičio sostinėje, kurioje apie 1,3 mln. benamiais likusių žmonių gyvena palapinių miesteliuose.
Medicinos darbuotojai atidžiai stebi stovyklas ir ruošia geriamus rehidratacijos tirpalus, kuriuos būtų galima skubiai panaudoti.
Panamerikos sveikatos organizacija (PAHO), kuri yra PSO regioninis padalinys, nurodė nusiuntusi darbuotojų komandas, vaistų ir švaraus vandens į epidemijos židinį Sent Marko vietovėje, esančioje centriniame Artibonito regione, taip pat į Centrinės plynaukštės regioną, kur užfiksuota daugiau šios smarkų viduriavimą sukeliančios ligos atvejų.
Cholera užsikrėtę žmonės netenka daug skysčių ir negydomi gali mirti per kelias valandas.
„Numatome, kad epidemija didės – turime to tikėtis“, – PAHO direktoriaus pavaduotojas Jonas Andrusas sakė per trumpą spaudos konferenciją Vašingtone.
Pasak jo, kaimyninė Dominikos Respublika turėtų budžiai stebėti, kad cholera neišplistų per sieną su Haičiu.
Jungtinių Tautų (JT) pareigūnai, remdamiesi Haičio tarnybų informacija, penktadienio vakarą paskelbė, jog užfiksuoti 196 mirties nuo choleros atvejai. Taip pat pranešama, kad iki penktadienio vakaro šia liga buvo užsikrėtę 2 634 Haičio gyventojai.
