„Neturime ko patvirtinti ar paneigti dėl to, ką paskelbė neįvardytas diplomatinis šaltinis, ir nesame gavę jokio prašymo išvykti iš Kataro“, – sakė pareigūnas iš Dohos.
Kiek anksčiau diplomatinis šaltinis agentūrai AFP pranešė, jog Kataras, kaip vienas pagrindinių tarpininkų, pasitraukė iš derybų dėl ugnies nutraukimo Gazos Ruože ir susitarimo dėl įkaitų paleidimo ir įspėjo „Hamas“, kad šios palestiniečių islamistų grupuotės atstovybė Dohoje „nebeatlieka savo paskirties“.
„Kataras ir izraeliečiams, ir „Hamas“ pranešė, jog tol, kol bus atsisakoma sąžiningai derėtis dėl susitarimo, jis negali toliau tarpininkauti“, – sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Todėl „Hamas“ politinė atstovybė nebeatlieka savo paskirties“, – pridūrė jis.
Kataras kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Egiptu jau ne vieną mėnesį veda nevaisingas derybas dėl paliaubų ir įkaitų bei kalinių paleidimo.
Informuotas šaltinis teigė, jog Kataras apie savo sprendimą jau „pranešė abiem pusėms – Izraeliui ir „Hamas“, taip pat JAV administracijai“.
„Kataras perdavė JAV administracijai, kad bus pasirengęs vėl tarpininkauti, kai abi pusės... parodys nuoširdų norą grįžti prie derybų stalo“, – pridūrė šaltinis.
Karas Gazos Ruože prasidėjo 2023 metų spalio 7 dieną palestiniečių kovotojams užpuolus Izraelį. Per šį precedento neturintį išpuolį žuvo 1 206 žmonės, daugiausia civiliai, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys, paremti oficialia Izraelio informacija.
Remiantis „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kuriuos Jungtinės Tautos laiko patikimais, per Izraelio atsakomąją kampaniją Gazos Ruože žuvo mažiausiai 43 552 žmonės, dauguma jų – civiliai.
Per spalio 7-osios išpuolį palestiniečių kovotojai taip pat paėmė 251 įkaitą, iš kurių 97 vis dar yra Gazos Ruože. Izraelio kariuomenė teigia, kad 34 iš jų negyvi.
