„Daug gaminome“, – sakė „Hamas“ nacionalinių ryšių užsienyje vadovas Ali Baraka. „Turime vietinių gamyklų viskam gaminti“.
Pasak jo, gamyklose galima gaminti įvairias raketas, kurių maksimalus nuotolis siekia nuo 10 iki 250 km, taip pat galima gaminti minosvaidžius ir minosvaidžių sviedinius. Gamyklose taip pat gaminami šaunamieji ginklai.
„Turime Kalašnikovo automatų ir jų kulkų gamyklų. Kulkas gaminame gavę rusų leidimą. Mes jas gaminame Gazos Ruože“.
„Nė viena iš mūsų grupuočių“ ir „net mūsų sąjungininkai nežinojo apie atakos valandą“, kad būtų „išsaugotas mūšio slaptumas“, teigė Ali Baraka.
Praėjus pusvalandžiui po atakos „buvo susisiekta su Palestinos pasipriešinimo grupuotėmis ir mūsų sąjungininkais „Hezbollah“ ir Iranu“, – sakė jis. Pasak jo, „Hamas“ taip pat pranešė Turkijai.
„Pinigus ir ginklus mums duoda Iranas“
Ali Baraka neužsiminė apie jokį išorinį dalyvavimą planuojant išpuolį, tik sakė, kad „Hamas“ sąjungininkai „remia mus ginklais ir pinigais. Pirmiausia pinigus ir ginklus mums duoda Iranas. Taip pat „Hezbollah“.
Rusija apie išpuolį teiravosi vėliau, sakė Ali Baraka.
„Jie buvo informuoti apie mūsų padėtį ir mūšio tikslus“, – sakė A.Baraka.
Pasak jo, Maskva džiaugėsi, kad JAV dėmesį atitraukė Izraelio ir „Hamas“ konfliktas, o ne karas Ukrainoje.
„Net Rusija mums simpatizuoja. Netgi rusai (šeštadienio) rytą siuntė mums žinutes. Rusija džiaugiasi, kad Amerika yra įsitraukusi. Tai sumažina jai daromą spaudimą Ukrainoje. Vienas mūšis palengvina kitą mūšį. Taigi todėl mes nesame vieni mūšio lauke“.
Ali Baraka sakė, kad tarp „Hamas“ tikslų yra ir palestiniečių kalinių Jungtinėse Valstijose paleidimas.
„Turime „Hamas“ narių, nuteistų JAV kalėti iki gyvos galvos. Raginame JAV išlaisvinti jų kalėjimuose esančius mūsų sūnus. JAV keičiasi kaliniais. Neseniai tokį mainų sandorį ji atliko su Iranu. Kodėl nesikeičia kaliniais su mumis?“
Ali Baraka yra Libane įsikūręs „Hamas“ politinis pareigūnas.
CNN nurodo, kad Palestiniečių frakcijos Libane ne visada glaudžiai bendradarbiauja su savo kolegomis Gazoje ir Vakarų krante iš dalies dėl griežtų kelionių apribojimų abiejose pusėse, taip pat dėl to, kad nuo 1982 m. Palestinos politika Libane buvo ištuštėjusi. Dauguma Libano palestiniečių niekada nėra buvę Palestinos teritorijose.