„Handelsblatt“: kaip JAV galėtų sustabdyti „Nord Stream 2“ projektą?

Kai tik gauna progą, JAV ambasadorius Vokietijoje iškart prabyla apie galimybę sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.

„Su juo dirbančioms kompanijoms visada gresia pavojus, nes visada įmanomos sankcijos“, – neseniai pareiškė Richardas Grenellas.

„Twitter“ nuotr./Richardas Grenellas

Drąsa greitai išgaravo

JAV ambasadorius, skirtingai nei daugelis karjeros diplomatų, nesibaido politinių aistrų ir vis kalba apie galimybę, kad amerikiečiai panaudos vadinamąsias ekstrateritorines sankcijas.

Tokiais antriniais suvaržymais taikomasi ne tiesiai į nedraugišką valstybę, o į kitas šalis, kurios pernelyg draugiškos su nedraugiška valstybe. „Nord Stream 2“ atveju prie tokių valstybių, anot R.Grenello, priskirtina Vokietija.

Aišku, R.Grenellas galbūt tik šiepia dantis. Juk jis taip pat pareiškė esantis tikras, kad į projektą įsisukusios įmonės iš jo pasitrauks, kai tik kils JAV sankcijų pavojus.

Antriniais suvaržymais taikomasi ne tiesiai į nedraugišką valstybę, o į kitas šalis, kurios pernelyg draugiškos su nedraugiška valstybe.

Kita vertus, antrinės sankcijos tikrai įmanomos. JAV tokių suvaržymų jau ėmėsi Irano atveju – tada taikytasi į užsienio kompanijas, susitarusias su Teheranu dėl stambių sandorių.

Vašingtonas tokiu būdu iš esmės torpedavo europiečių planus apeiti JAV sankcijas ir neužtrenkti durų Irano ekonomikai.

Antai Vokietijos politikai drąsiai kalbėjo, kad nepritaria JAV sprendimui pasitraukti iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos.

Bet kai tik amerikiečiai paskelbė naujas sankcijas Teheranui, veiklą Irane greitai sustabdė ir „Daimler“, ir „Volkswagen“, ir „Siemens“, ir „Bayer“.

„Scanpix“ nuotr./„Siemens“

Vokietijos kompanijoms JAV rinka tiesiog pernelyg svarbi, kad būtų galima rizikuoti ir netekti jos pyrago dalies. Kai kurios vokiečių įmonės atskirose Amerikos valstijose yra investavusios gerokai daugiau nei Irane.

Ko siekia amerikiečiai?

Vašingtone Atstovų Rūmų kontrolę ką tik perėmė Demokratų partija, kuri beveik neabejotinai apribos D.Trumpo galimybes vykdyti efektyvią vidaus politiką.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Donaldas Trumpas

Anot Boscho akademijos Berlyne ekspertės Julianne Smith, logiška tikėtis, kad JAV prezidentas bus aktyvesnis užsienio politikos srityje. O Vokietijai tai gali tapti problema.

Mat Berlynas, nepaisydamas dalies kitų ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, prieštaravimų, remia „Nord Stream 2“ projektą, kuriuo planuojama padvigubinti į Europą pristatomų rusiškų dujų kiekį.

Šis dujotiekis, ypač aršiai kritikuojamas Rytų ir Vidurio Europoje, yra bendras Europos energetikos kompanijų „Uniper“, „Wintershall“, OMV, „Engie ir „Shell“ bei Rusijos valstybinės dujų milžinės „Gazprom“ projektas.

Baltijos šalių ir Lenkijos atstovų teigimu, „Nord Stream 2“ kelia grėsmę jų energetiniam saugumui. JAV pritaria ir sako, kad dujotiekis pavojingas Europos valstybėms, priklausomoms nuo rusiškų dujų – amerikiečiai nenori silpninti sąjungininkų.

„Nord Stream 2“ dujotiekio vamzdžiai

Kritikai gi tvirtina, kad JAV tiesiog nori priversti europiečius pirkti amerikietiškas dujas, kurios yra gerokai brangesnės nei rusiškos.

„Handelsblatt“ šaltiniai Vokietijos vyriausybėje mano, kad Vašingtonas, apsisprendęs skelbti ekstrateritorines sankcijas, pirmiausia taikytųsi į mažesnes, specializuotas kompanijas, dalyvaujančias „Nord Stream 2“ projekte.

Tarp tokių kompanijų – Šveicarijoje būstinę turinti ir Nyderlanduose veikianti „Allseas Group“, atsakinga už dujotiekio dalių tiesimą, ir Italijos inžinerijos kompanija „Saipem“.

Iki darbų pabaigos dar toli

Italijos įmonė į „Handelsblatt“ klausimus dėl galimų JAV sankcijų poveikio neatsakė, bet užklausos gali būti ir beprasmės. Manoma, kad „Saipem“ savo darbus projekte jau atliko.

Tačiau „Allseas“ tikrai rizikuoja, nors viešai nuo svarstymų susilaiko. Ši kompanija turi nutiesti daugiau nei 90 proc. dujotiekio vamzdžių.

„Nord Stream 2“ dujotiekio vamzdžiai

„Nord Stream 2“ dujotiekio ilgis – 1220 km, o tiesiamos dvi linijos, tad reikia 2440 km vamzdžių. Kol kas nutiesta tik 400 km vamzdžių – mažiau nei šeštadalis. Kentėtų ir visas dujotiekio projektas, kadangi „Allseas“ specialistus sunku pakeisti.

Berlyną gąsdina kalbos apie antrines sankcijas – Vokietijos diplomatai, nenorintys, kad „Europos energetikos politika būtų formuojama Vašingtone“, jau kreipėsi į kolegas amerikiečius.

„Nord Stream 2“ dujotiekio ilgis – 1220 km, o tiesiamos dvi linijos, tad reikia 2440 km vamzdžių. Kol kas nutiesta tik 400 km vamzdžių.

O Užsienio reikalų ministerija pranešime suskubo patikinti: „Bandome jiems (JAV, – red.) parodyti, kad šis projektas visuose lygiuose yra ekonominis ir visų pirma sustiprins Europos energetinį saugumą.“

Kol kas judesiai nefiksuojami. Anot vokiečių, 2017-aisiais JAV diplomatai sutiko netaikyti su dujomis susijusių sankcijų, ir susitarimas galioja iki šiol.

Rizikuoja ir kritikai

Vis dėlto bruzdėjimai nesiliauja. „Nord Stream 2“ oponentai, kurių yra ir pačios Vokietijos vyriausybėje, tvirtina, kad projektą reikia persvarstyti ir geriau įsiklausyti į Rytų Europos šalių argumentus, kodėl dujotiekis nėra reikalingas.

„Šis projektas žudo Ukrainą, – tvirtina Lenkijos diplomatijos vadovas Jacekas Czaputowiczius. – Jei Rusija nutrauks dujų tranzitą per Ukrainą, ši šalis neteks ne tik žymių pajamų, bet ir apsaugos nuo tolesnės Rusijos agresijos garantijos.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jacekas Czaputowiczius

Kita vertus, tokie raginimai aktyviau kovoti su Rusijos pastangomis skaldyti Europą ir galimos JAV sankcijos Vokietijoje gali suveikti ir visai ne taip, kaip norėtų Vašingtonas.

Net aršiausi „Nord Stream 2“ oponentai Berlyne greičiausiai apsigalvotų, jei jiems kiltų įspūdis, kad JAV kišasi į Vokietijos reikalus.

Jie tikrai nenorėtų būtų matomi kaip Europoje itin nepopuliaraus D.Trumpo administracijos sprendimų šalininkai.

Be to, antrinės sankcijos mažesnėms kompanijoms, dalyvaujančioms „Nord Stream 2“ projekte, galėtų pakenkti JAV įmonėms, kurios veikia Meksikos įlankoje. Mat amerikiečiai irgi naudojasi tų pačių kompanijų paslaugomis.