Iš tikrųjų, Naujojoje Meksikoje įvykdytas bandymas nebuvo skirtas „M109A7 Paladin“ galimybėms įvertinti. Ši savaeigė haubica savo vertę jau seniai įrodė, nors šio ginklo galimybės ir tebėra plečiamos. Tas bandymas buvo skirtas išbandyti skirtingos ginkluotės koordinavimo ir mūšių valdymo sistemoms.
„Boeing B-52“ bombonešis paleido šešis „BQM-167 Skeeter“ taikinius. Šie dronai yra pakankamai greiti ir yra naudojami tik kaip taikiniai įvairiems bandymams ir pratyboms. Šįkart jie imitavo žemai skrendančias sparnuotąsias raketas. Oro pajėgų jutikliai pastebėjo tas „raketas“ ir informacija apie jas iš karto buvo perduota F-16 naikintuvui, MQ-9 dronui, „M109A7 Paladin“ haubicai ir dar porai ginkluotės sistemų. „Paladin“ paleido naują HVP („Hyper Velocity Projectile“) sviedinį ir sėkmingai numušė droną. Tai yra, sparnuotąją raketą.
HVP – tai „BAE Systems“ kūrinys, galintis skrist MACH 5 greičiu. Tai yra, penkis kartus greičiau už garsą. HVP nuskrieja apie 80 km ir gali atakuoti sparnuotąsias raketas, orlaivius bei laivus. „Paladin“ per minutę gali paleisti šešis tokius sviedinius.
Šis bandymas rodo, kad JAV Ginkluotosios pajėgos gali senus ginklus išmokyti naujų triukų. „M109A7 Paladin“ įprastai raketų nemedžioja, tačiau tai, kad dabar tai įmanoma, reiškia, kad šis ginklas yra universalesnis. Tuo pačiu, nereikia išrasti dar vieno ginklo šiai funkcijai atlikti.
Tiesa, ne viskas taip paprasta. Net su protingo HVP sviedinio pagalba „Paladin“ raketą gali numušti tik tada, kai Oro pajėgos pateikia labai tikslius duomenis apie taikinį ir jo judėjimą. Taip pat reikia būti tinkamu metu tinkamoje vietoje. Oro pajėgos tam naudoja skraidančius jutiklius, todėl tokios galimybės bus prieinamos ne visada. Tačiau ta pati technologija leistų numušti ir sąlyginai žemai skrendančius orlaivius, įskaitant ir bepiločius dronus.
