Iš Kilauėjos ugnikalnio besiliejantis didžiulis lavos srautas įspūdingai trykšta vandenyną Komakunos vietovėje Havajų Didžiosios salos pietryčių pakrantėje. Lava veržiasi iš kanalo, atsivėrusio Naujųjų metų išvakarėse, kai į vandenyną nugriuvo beveik 11 ha ploto sustingusios lavos „delta“. Naujai susiformavusio sausumos ploto griūtis toje pakrantėje sukėlė didžiulių sprogimų ir aukštų bangų.
Lavos srovė, praminta „ugniagesio žarnos čiurkšle“, iš pradžių tebuvo menka srovelė, tekėjusi ant pajūrio skardžių po naujametės griūties, bet pastaruoju metu smarkiai sustiprėjo. Dabar iki raudonumo įkaitusi skysta lava krenta lanku į vandenyną maždaug iš 21 metro aukščio.
Kai įkaitusi lava patenka į vėsų vandenį, garo sprogimai išmeta į krantą didelius karštų uolienų gabalus. Smalsuoliai stebi šį įspūdingą reiškinį, prisiartinę nuo sausumos arba priplaukę laiveliais.
Shane'as Turpinas, vadovaujantis turizmo agentūrai „Lava Ocean Tours“ sakė, kad turistinių laivų kapitonai nuolat stebi pajūrio skardžius ir lavos srauto intensyvumą, kad užtikrintų žmonių saugumą.
„Pas mus niekada nebuvo jokio incidento, – teigė verslininkas. – Visada stebime, kas vyksta ant skardžio. Ar jis juda? Ar nuo jo krinta akmenys? Per dieną iš tikrųjų pamatome pokyčių.“
Smalsuoliai stebi įspūdingą reiškinį, prisiartinę nuo sausumos arba priplaukę laiveliais.
Pasak Sh.Turpino, šis lavos srautas yra „ypatingas“.
„Neabejotina – tai vienas įspūdingiausių „ugniagesio žarnos čiurkšlių“, kokias esu matęs per tris dešimtmečius lavos stebėjimų“, – teigė jis.
Sausumoje už lankytojų saugumą atsakinga JAV Nacionalinių parkų tarnyba apribojo lankymąsi vietovėse, iš kurių galima stebėti švirkščiančią lavą, bet Sh.Turpinas sakė kasdien matantis žmonių, užsilipusių ant skardžio tokiose vietose, kur jiems nederėtų būti.
Sustingusios lavos atbraila bet kuriuo momentu gali nugriūti be jokio perspėjimo, o jeigu tuo metu ant skardžio būtų žmonių, „veikiausiai būtų aukų“, sakė Havajų ugnikalnių nacionalinio parko vyresnioji inspektorė Cindy Orlando.
Nors pavojingos vietos pažymėtos ženklais ir aptvertos, žmonės vis tiek braunasi arčiau lavos srauto, skundėsi ji.
Parko eiguliai neseniai pateikė įspėjimų į draudžiamas vietas įžengusiems asmenims, bet C.Orlando pripažino, kad visų pažeidimų sužiūrėti beveik neįmanoma.
Kilauėjos ugnikalnis nepertraukiamai veržiasi nuo 1983 metų, o pastaruoju metu plūdęs lavos srautas liejosi į vandenyną nuo praeitos vasaros.
Bene didžiausią susirūpinimą kelia „karštasis plyšys“ sustingusioje lavoje virš čiurkšlės kanalo, sakė JAV Geologijos tarnybos (USGS) geologė Janet Babb.
Šis plyšys eina lygiagrečiai su skardžiu, todėl aplinkinės uolos gali bet kada nugriūti. Per didžiąją griūtį gruodžio 31-ąją į visas puses skriejo įkaitę akmenys ir lavos purslai, o krantą talžė didžiulės bangos.
„Skardis į jūros pusę nuo to plyšio gali nugriūti, – aiškino J.Babb, dirbanti Havajų ugnikalnių stebėjimų stotyje. – Dėl to labai neramu, nes į vandenį nukristų daug įkaitusių uolienų, o karštoms uolienoms patekus į vėsų jūros vandenį rezultatai būna sprogstami.“
Rūpesčių taip pat kelia nuo lavos čiurkšlės kylantys įkaitusių vandens garų debesys.
„Tai perkaitintas garas, prisotintas druskos rūgšties nuo reakcijos su sūriu vandeniu, ir jame esama vulkaninio stiklo šukių“, – sakė J.Babb.
Pasak geologės, ši čiurkšlė trykšta neįprastai ilgai, nes paprastai susikaupęs naujai sustingusios lavos telkinys užkemša angą.
„Šiuo atveju nėra jokių ženklų, kad formuotųsi nauja delta, todėl manome, kad priekrantės topografija yra labai stati“, – nurodė J.Babb, turėdama omenyje salos povandeninį šlaitą.
Kilauėjos ugnikalnis nepertraukiamai veržiasi nuo 1983 metų, o pastaruoju metu plūdęs lavos srautas liejosi į vandenyną nuo praeitos vasaros.
„Nėra jokių ženklų, kad jis sulėtėtų arba liautųsi“, – sakė J.Babb.
