„Skaičiai nebuvo labai dideli, bet Suomiją tiesiog pribloškė pats veikimo metodas. Buvo akivaizdu, kad migrantų kelionėmis Suomijos pasienio link rūpinosi Rusijos tarnybos.
Lėktuvai iš Maskvos į Murmanską, autobusiukai į pasienio miestelius. Todėl tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, mums puikiai pažįstama“, – 15min pasakoja Suomijos laikraščio „Ilta-Sanomat“ žurnalistė Arja Paananen.
Tada migrantų į Suomiją iš Rusijos atvyko lygiai 1757 – mažiau nei į Lietuvą per Baltarusiją per kelias pastarąsias savaites, kai šalį pasiekė daugiau nei 4 tūkst. žmonių, daugiausia irakiečių.
O ir krizė baigėsi taip, kaip mūsų šalies atveju tikrai nebus – Helsinkiui susitarus su Maskva ir prezidentui Sauli Niinisto tiesiai bei viešai kreipusis į Vladimirą Putiną.
Anot analitikų, skirtumas dar ir toks, kad suomiai tada galėjo subtiliai pagrasinti pakenkti Rusijos reputacijai – Maskva nedrįso prieštarauti, kai Helsinkis pavadino Rusiją „saugia šalimi, galinčia pasiūlyti apsaugą prieglobsčio prašytojams“.
-
A.Lukašenka atsisuka į Lenkiją: Varšuva irgi prabilo apie hibridinį karą
-
G.Nausėda „Al Jazeera“ interviu: meluoja tie, kurie žada lengvą kelią per Baltarusiją į ES
-
G.Landsbergis: Irako sprendimas stabdyti skrydžius – rimtas žingsnis į krizės sprendimą
-
Migrantai jau žvalgosi šiauriau – Latvija irgi kalba apie galimą krizę
-
Naktis pasienyje: sienos kirsti neleido nė vienam, apgręžta beveik 80
Savo ruožtu Lietuvai, šią savaitę pradėjusiai taikyti prieštaringą migrantų apgręžimo pasienyje taktiką, Baltarusiją pavadinti saugia būtų sunku – autokrato Aliaksandro Lukašenkos valdomoje šalyje masiškai vykdomos represijos. Be to, Vilnius, nepripažįstantis režimo Minske, tikrai su juo nesiderės.
Vis dėlto abi krizės parodė, iš ko pasimokė Baltarusija, migraciją naudojanti kaip geopolitinį ginklą – ne tik iš Turkijos, periodiškai vis pagrasinančios atverti migrantams kelius į Europą, bet ir iš Rusijos.
„Tą krizę ir tai, kaip ji baigėsi, laikau įrodymu, kad buvo taikomasi į Suomiją ir Europos Sąjungą. Rusija parodė, kad gali perkelti daug žmonių prie savo sienų ir kontroliuoti jų srautus“, – teigė Suomijos tarptautinių santykių instituto tyrėjas Charly Salonius-Pasternakas.
Kaip viskas prasidėjo
Migracijos krizė 2015-2016 metais, žinoma, purtė visą ES ir pirmiausia įsiplieskė žemyno pietuose. Šiaurinė Suomija kurį laiką buvo rami, bet 2015-ųjų rugsėjį į pasienio su Švedijos punktus Laplandijoje ėmė vykti keli šimtai migrantų per dieną.
Bet netrukus Helsinkis pastebėjo, kad atvykstančiųjų pradėjo daugėti ir prie sienos su Rusija – tarp Laplandijos ir rusų Murmansko srities.
Negana to, ten jau vyko ne tikri pabėgėliai iš Sirijos ar Afganistano, o ekonominiai migrantai, daugelis kurių jau senokai gyveno Rusijoje.
Dar daugiau įtarimų sukėlė ir tai, kad migrantai nevyko į pietinius Suomijos ir Rusijos pasienio, kuris iš viso driekiasi net 1340 km, punktus – analitikai tada svarstė, kad Maskvoje buvo paskaičiuota, jog šios perėjos pernelyg svarbios dvišaliams ekonominiams ryšiams.
Į Suomiją vyko ne tikri pabėgėliai iš Sirijos ar Afganistano, o ekonominiai migrantai, daugelis kurių jau senokai gyveno Rusijoje.
Tiesa, iš pradžių migrantų nebuvo labai daug, tad aliarmas neskambėjo. Tačiau 2016-ųjų sausį ir vasarį Norvegija, į kurią iš pradžių keliavo daugiau migrantų, nutarė nebesvarstyti prieglobsčio prašymų, gaunamų iš asmenų, kurie legaliai gyvena Rusijoje, – ir atvykėliai pasuko Suomijos link.
„Tada per Švediją atvyko per 32 tūkstančių migrantų, bet netrukus pradėta keliauti ir per Rusiją. Mums pasirodė keista tai, kad Rusijos pasieniečiai staiga numojo rankomis į taisykles ir ėmė nebetikrinti, ar žmonės turi Šengeno vizas.
Turime dvišalį susitarimą su Rusija, pagal kurį rusai turi tikrinti, ar kertantieji sieną turi vizas. Bet jie to nebedarė“, – 15min pasakojo A.Paananen.
Žurnalistei, tada keliavusiai į dvi šiaurines sienos perėjas, taip pat pasirodė keista tai, kad pietiniai pasienio punktai funkcionavo normaliai: „Vadinasi, migrantai iš kažkur puikiai žinojo, kur reikia bandyti kirsti sieną – jiems buvo kone pasakyta, kad Suomija jų laukia. Jiems melavo.“
„Akivaizdu, kad visa tai suorganizavo Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) – jos agentai valdo sieną su Suomija. Be to, Rusijos pusėje žmonės dažniausiai tikrinami dar 20 km iki sienos, paskui – dar sykį. Niekam paprastai nė neleidžiama priartėti prie sienos be dokumentų.
Bet tada leido. Migrantai vyko dviračiais, o kai Suomija uždraudė taip kirsti sieną, jie ėmė Rusijoje pirkti senas mašinas ir jomis riedėti į mūsų šalį. Gavome ir metalo laužo“, – teigė A.Paananen.
„Niekas nevyksta be FSB žinios“
2016 metų vasarį tuometis Suomijos gynybos ministras Jussi Niinisto net įspėjo, kad vien per 2016 metus prie šalies sienos su Rusija gali atvykti iki milijono migrantų. Tuo pat metu Helsinkyje imta vsi garsiau kalbėti, kad Rusija taip spaudžia Suomiją, o kartu – ir visus Vakarus.
A.Paananen kilus 2016-ųjų migrantų krizei vyko į Nikelio gyvenvietę Rusijos Murmansko srityje ir teigia iš arti mačiusi, kaip organizuojamos kelionės į pasienį – tiesa, tuo metu Norvegijos ir Rusijos.
„Iš Murmansko sienos link vyko mikrautobusai, o žmonės į Murmanską lėktuvais skrido iš Maskvos ir kitų Rusijos miestų. Jau iš Murmansko – į Nikelį, kur po poilsio viešbučiuose buvo vykstama prie sienos.
Ten niekas nevyksta be FSB žinios. Pati mačiau FSB agentus, kurie stebėjo, kaip organizuojamas procesas. Jie dokumentų reikalavo ne iš migrantų, o iš žurnalistų“, – pasakojo žurnalistė.
A.Paananen: jei Rusija nebūtų sutikusi sustabdyti migrantų, jų į šalį būtų atvykę dešimtys tūkstančių ar dar daugiau. Bet tada mūsų pareigūnai kreipėsi tiesiai į FSB ir į Maskvą.
Migrantus per sieną vežiojo ir rusai taksistai, kurie turėjo leidimus ją kirsti. Tik kai jiems buvo pagrasinta baudžiamąja atsakomybe, migrantai turėjo suktis patys.
„Žmonių per tuos du punktus atvyko tik 1757, bet Suomijai ši schema tapo šoku. Pati bendravau su migrantais, kurie gal 20 metų gyveno Rusijoje. Supratau, kad Rusijoje yra milijonai ne visai legalių imigrantų, kuriuos Maskva bet kada gali pasiųsti Suomijos link.
Jei Rusija nebūtų sutikusi sustabdyti migrantų, jų į šalį būtų atvykę dešimtys tūkstančių ar dar daugiau. Bet tada mūsų pareigūnai kreipėsi tiesiai į FSB ir į Maskvą“, – pripažino A.Paananen.
Būtent tai, kaip Suomija nuslopino beįsibėgėjančią migracijos krizę pasienyje su Rusija, analitikų manymu, ir įrodė, kad Kremlius specialiai ir sistematiškai sukurstė įtampą ties siena. Mat 2016 metų vasario 29 dieną migrantų iš Rusijos srautas į Suomiją staiga sustojo.
Signalas ir Helsinkiui, ir visai ES
Kodėl? Iniciatyvą parodė pati Suomija, kurios prezidentas S.Niinisto Miuncheno saugumo konferencijoje 2016-ųjų vasarį Rusijos premjerui Dmitrijui Medvedevui tiesiai ir viešai pareiškė, kad Rusija yra saugi šalis.
„Situacija buvo labai įdomi. Paprastai per tokius susitikimus tiesiog apsikeičiama maloniomis replikomis, bet Niinisto tada kalbėjo ilgai ir atvirai.
Jis aiškino, kad tie migrantai nėra tikri pabėgėliai ir kad Rusija nesilaiko susitarimų. Niinisto elgėsi drąsiai“, – prisiminė A.Paananen.
2016 metų kovą V.Putinas oficialiai paragino Rusijos saugumo pareigūnus sugriežtinti migrantų srautų per sieną į Suomiją stebėseną
Prieš tai D.Medvedevas dar buvo susitikęs su Suomijos premjeru Juha Sipila, o papildomas derybas surengė Suomijos vidaus reikalų ministerijos vadovybė ir Rusijos FSB.
Galiausiai 2016 metų kovą V.Putinas oficialiai paragino Rusijos saugumo pareigūnus sugriežtinti migrantų srautų per sieną į Suomiją stebėseną, ir krizė nurimo.
Netrukus S.Niinisto „padovanojo“ Kremliui, kurį tarptautinė bendruomenė dėl Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje įplieskimo tada stengėsi izoliuoti, susitikimą su V.Putinu, kurio metu buvo pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo šiauriniame pasienyje.
„Rusija, pasirašydama šiuos susitarimus, iš esmės apsigynė nuo smūgių reputacijai. Medvedevas ir pats kartojo, kad Rusija nori padėti žmonėms. Bet iš tiesų Suomija buvo priversta nusileisti ir rinktis kompromisą“, – tvirtino A.Paananen.
Tarptautinėje erdvėje Suomijos, kuri yra oficialiai neutrali ir palaiko pragmatiškus santykius su Rusija, ėjimai visgi sulaukė kritikos.
„Maskva norėjo parodyti Helsinkiui, kiek Suomijai galėtų kainuoti tolesnė krizė Rusijos santykiuose su ES, ir paskatinti suomius normalizuoti situaciją, pavyzdžiui, pasisakyti už sankcijų Rusijai panaikinimą. Taip pat norėta įspėti Suomiją dėl glaudesnio bendradarbiavimo su NATO.
Negana to, Kremlius pasiuntė signalą ne tik Helsinkiui, bet ir Briuseliui bei kitos ES sostinėms – kad Rusija yra pajėgi kenkti atskiroms Bendrijos šalims narėms ir priversti jas bendradarbiauti“, – tų pačių 2016-ųjų pavasarį rašė Rytų studijų centro Varšuvoje analitikai.
A.Paananen šiandien neabejoja, kad V.Putinas galėtų priversti A.Lukašenką liautis žaisti geopolitinio šantažo naudojantis migrantais žaidimą: „Juk visa tai tikrai vyksta su Kremliaus žinia.“
